Paaiškėjo LHC pamaina: naujasis greitintuvas bus statomas pagal Rusijos fizikų projektą

„Šiais metai mūsų variantas priimtas kaip bazinis, toliau bus vystomas būtent šis variantas“, – pasakė jis, patikslinęs, kad koncepcinis naujojo kolaiderio projektas bus parengtas iki 2018 metų.

Jis pažymėjo, kad vos LHC buvo atrastas Higso bozonas, 2014 metais CERN pradėjo įgyvendinti naują projektą – vadinamąjį ateities ciklinį kolaiderį (FCC, Future Circular Colliders). „Tai labai ambicingas projektas. Jei LHC perimetras yra apie 30 km, tai naujojo priešpriešinių srautų greitintuvo bus 100 km – tokio įrenginio Žemės istorijoje dar nėra buvę“, – pasakė Levičevas.

Agentūros pašnekovas pažymėjo, kad vykdant šį projektą, planuojama pastatyti kelis kolaiderius – pirmieji bus elektronų ir pozitronų priešpriešinių srautų greitintuvai, kurių energija sieks iki 175 gigaelektronvoltų (GeV), jis skirtas labai tiksliam (preciziškam) Higso bozono tyrimui.

Pasak jo, BFI naujam elektronų–pozitronų greitintuvui pasiūlė savo išradimą – srautų susidūrimo metodą, kuris įrenginio našumą, lyginant su tradiciniais metodais, padidina maždaug 100 kartų.

Vėliau planuojama statyti protonų kolaiderį, kurio srauto energija siektų 50 teraelektronvoltų (TeV), o tai smarkiai lenks LHC srauto energiją, kurio kiekvieno protonų pluošto energija po modernizacijos siekia 6,5 TeV. „Šie superaukštos energijos kolaideriai bus labai įdomūs, jie leis išsiaiškinti, ar ten, kur dar žmogaus koja nežengė, yra nauja fizika“, – pasakė Levičevas.

2012 metų liepą CERN mokslininkai pareiškė, kad jiems LHC eksperimentais pavyko aptikti naują elementariąją dalelę – „Higso bozoną“, kuri, remiantis Standartiniu fizikos modeliu (aprašančiu elementariąsias daleles ir jų sąveikas – red.), yra kvantas ypatingo lauko, suteikiančio masę visoms kitoms dalelėms, ir taip sukūrusio dabartinę visatą.

Dar pranešta, kad po modernizacijos LHC mokslininkai užfiksavo anomalų Hogso bozonų skilimą į du skirtingus leptonus (elektroną ir miuoną), kas neatitinka Standartinio modelio.

LHC pastatytas 100 metrų gylyje po Prancūzijos ir Šveicarijos siena. Tai yra žiedinis tunelis, kuriame įtaisytas elektringųjų dalelių (protonų) greitintuvas. Priešpriešais kone šviesos greičiu lėkdami protonai susiduria ir sukuria naujas elementarias daleles, kurių tyrimas pateiks atsakymą, kas vyko pirmosiomis akimirkomis po Didžiojo Sprogimo.

BFI – stambiausias RF akademinis institutas, vienas iš lyderiaujančių pasaulinio masto aukštųjų energijų ir greitintuvų, plazmos fizikos ir valdomos termobranduolinės sintezės tyrimo centrų.