| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Fizika |
Į Lietuvą sugrįžęs fizikas: konkurencija milžiniška, bet galime tapti geriausiais pasaulyje!
|
(
(
|
Kvantiniai kompiuteriai ateityje, manoma, leis akimirksniu apdoroti milžiniškus informacijos kiekius ir išspręsti žmonėms bei dabartiniams kompiuteriams neįveikiamas problemas. Įprastiniai silicio tranzistorių pagrindu veikiantys kompiuteriai naudoja bitus, kurie gali vienu metu būti arba 0, arba 1, o kvantiniai kompiuteriai – kubitus, kurie vienu metu gali užimti abi pozicijas, todėl skaičiavimo galimybės padidėja daugybę kartų. Esminis iššūkis yra sukurti tranzistorius kvantiniams kompiuteriams. A.Alkausko teigimu, šiuo metu egzistuoja kelios dešimtys kandidatų (medžiagų) kvantinių kompiuterių tranzistoriams, pasaulio mokslininkai ieško geriausio. „Faktiškai mažiukai atomai, kurie įkalti puslaidininkyje, gali būti kaip kvantiniai bitai. Mes su studentais bandome ieškoti idealių sistemų kvantiniams bitams realizuoti pasiremdami esančiais neidealiais kandidatais“, – sako mokslininkas. Nori būti pirmi Kvantinė kompiuterija jau kuris laikas atsidūrusi ir didžiųjų pasaulio technologijų įmonių akiratyje. „Google X“ tyrimų skyrius investuoja į superlaidininkais paremtus kvantinius bitus. Ši metodika toliausiai pažengusi – anot A.Alkausko, superlaidininkų pagrindu jau sukurti ir procesoriai. „Microsoft“ taip pat kuria kvantinius kompiuterius ir tam naudoja kompiuterius, paremtus medžiagų topologinėmis savybėmis. Tačiau abiejų bendrovių metodai turi vieną trūkumą – taip sukurti kvantiniai kompiuteriai galėtų veikti tik itin žemoje temperatūroje, nes kambario temperatūroje šios medžiagos nebetektų savybių. A.Alkauskas su studentais mėgina rasti puslaidininkių, kuriuos pavyktų kvantinei kompiuterijai panaudoti kambario sąlygomis. A.Alkauskas Kauno Technologijos universitete dėsto kietojo kūno fiziką trečiojo kurso studentams. „Aišku, mūsų maža grupė negali konkuruoti su „Microsoft“ ar „Google“, bet mes turime savo nišą. Nesame vieninteliai šioje srityje – čia konkurencija milžiniška, bet siekiame tapti savo srities lyderiais“, – pasakojo lietuvis. Ieškodamas kandidatų kvantinei kompiuterijai mokslininkas čia taip pat panaudoja medžiagos defektus, tačiau, skirtingai nei defektai šviestukuose, čia jie ne maišo, o padeda kurti medžiagas su „fantastinėmis savybėmis“, kurias galima valdyti šviesa. „Puslaidininkyje įkalintas atomas valdomas optiškai. Kadangi galime jį naudoti kaip mažą magnetuką, kurio magnetinė rodyklė gali žiūrėti į viršų arba apačią – tai yra mūsų kvantinis bitas, – kalbėjo A.Alkauskas. – Ateityje į šį metodą noriu daug investuoti, nes matau pasaulines tendencijas ir norėtųsi būti vienam iš pirmųjų.“
| |||||||||||
Įdomiausi
.png)
130
(7)
