Kinija ketina statyti dvigubai didesnį už LHC dalelių greitintuvą

Galutinė dizaino koncepcija nebus baigta iki kitų metų pabaigos, tad daugelis detalių dar nėra aiškios, bet manoma, kad greitintuve protonai ir elektronai bus sudaužiami septynis kartus didesne energija, nei LHC, taip sukuriant milijonus Higgso bozonų. O geriausia, kad įstaiga bus prieinama visai pasaulio moksl bendruomenei.

„Tai pasaulio mašina pasauliui, ne vien Kinijos,“ šią savaitę vyriausybės kontroliuojamam China Daily sakė Kinijos mokslų akademijos Aukštų energijų fizikos instituto direktorius Wang Yifang.

Pastaraisiais metais Kinija stengiasi pataisyti prastą mokslo reputaciją. Siekdama paskatinti tyrėjus rašyti kokybiškesnius atvirus straipsnius mokslo žurnalams, vyriausybė pradėjo labiau finansuoti teorinius mokslo tyrimus, ne vien susitelkiant į praktinio pritaikymo projektus.

Būtent todėl susidomėta Higgso bozonu – mokslininkai mano, kad ši sunkiai pagauna dalelė suteikia kitoms dalelėms masę, tad yra fundamentalus Visatos sandaros elementas. Bet dar daug ko apie jį nesuprantame, kaip jis veikia ir ką atlieka, tad Kinija tikisi, kad naujas dalelių greitintuvas padės į kai kuriuos klausimus atsakyti.

Tokie dalelių greitintuvai, kaip LHC, įgreitina protonus ar elektronus beveik iki šviesos greičio priešingomis kryptimis neįtikėtinai šaltame tunelyje, o tada šiuos srautus sudaužia. Susidurdamos pradinės dalelės subyra, sukurdamos keistas ir kartais naujas spinduliavimo ir dalelių rūšis, galinčias padėti fizikams suprasti Visatos sandarą ir veikimą.

27 kilometrų ilgio tunelyje CERN LHC buvo sukuriama maždaug 1,2 milijoną Higgso bozonų per metus – pakankamai, kad mokslininkai galėtų atrasti dalelę 2012 metais, bet nepakankamai ištyrinėti jį nuodugniai. Bet keletas atnaujinimų, planuojamų įgyvendinti iki 2025, CERN atstovų teigimu Higgso bozonų derlių turėtų padidinti iki 15 milijonų per metus.

Tačiau Kinija mano, kad jos įrenginys gali šį rodiklį pralenkti. Panašu, jis planuojamas nuo 2013 metų ir bus naujas dalelių greitintuvų raidos žingsnis.

„LHC siekia savo energijos lygio galimybių ribas,“ sakė Yifang. „Dramatiškai padidinti šiame įtaise gaunamas energiją nebėra įmanoma.“

Nors projekto vieta ir užbaigimo data nėra nustatyta, Yifang siūlo rinktis Qinghuangdao, šiaurinį uostamiestį, kuriame prasideda Didžioji Kinijos siena.

Kadangi naujienos apie šį įrengimą kol kas pasiekė tik iš vyriausybės valdomos žiniasklaidos ruporų, kol kas liekame šiek tiek skeptiški. Bet dėl augančios populiacijos ir ekonomikos Kinija tampa praktiškai idealia vieta naujų ateities mokslo superįrengimų statybai.

Tikėkimės, kad Kinijos vyriausybė bendradarbiaus viso pasaulio fizikais ir įgyvendins ambicingąjį dalelių greitintuvo planą, nes jau dabar nujaučiame, kiek ten galėtų būti atlikta atradimų.

Fiona Macdonald
www.sciencealert.com