Garsas narvelyje: kaip fizikai kuria dirbtines juodąsias bedugnes ir ką su jomis daro

Teoretikai turi šūsnis modelių šia tema, tad toks eksperimentas, aišku, bus itin reikšmingas ir JB fizikai. Tikriausiai galima sugalvoti ir kitų dalykų, susijusių su gravitacijos ar kvantų teorijos tyrimais, kuriuos galima potencialiai pritaikyti JB tyrinėjimui. Kai kas tikėjosi, kad eksperimentai Didžiajame hadronų greitintuve pasitarnaus be viso kito ir gravitacijos fizikai – tarime, ten galėjo rastis mažos juodosios bedugnės. Tai būtų suteikęs daug informacijos apie JB fiziką, tačiau realistai buvo teisūs, ir nieko panašaus ten neįvyko. Bet kas žino, kas vyksta, esant dar didesnėms energijoms?

– Ar galima teigti, kad eksperimentas Izraelyje – geriausias turimas Hawkingo spinduliavimo egzistavimo patvirtinimas?

– Mano nuomone, tai nieko mums nesako apie realių juodųjų bedugnių fiziką. Labiau vertinu ne analogų, realių objektų stebėjimą, man, kaip astrofizikui, tai atrodo perspektyviausias kelias. Įsivaizduokite, kad žali obuoliai rūgštesni, o raudoni – saldesni, tačiau neturime obuolių, todėl ragaujame pomidorus; mano nuomone, tai nieko negali pasakyti, spalva į rūgštį nepereina.

Tačiau JB analogų srityje, kur naudojami ultrašaltieji atomai, šis eksperimentas ultrašaltųjų atomų ir tokių sistemų tyrimams atrodo išties pažangus ir tikslus. Jau pati sritis svarbi, už šaltųjų atomų technologijos sukūrimą netgi įteikta Nobelio premija (atomų lazerinio šaldymo ir išlaikymo metodų sukūrimas buvo apdovanotas 1997 metais; o 2001 metais Nobelio premija įteikta už Bose–Einšteino kondensato gavimą ir savybių tyrimus. – Slon). Izoliuotų, iš kelių dalelių sudarytų kvantų sistemų tyrimai – fantastiškai įdomūs. Gali būti, ateityje tai bus įdomu ne tik fundamentaliajai fizikai, bet ir bus pritaikoma technologijose. Jau savaime tai labai turininga fizikos sritis, ir gerai, kad juodosios bedugnės ką nors įkvepia atlikti itin įdomų eksperimentą su ultrašaltaisiais atomais.