Medžiagų fazinė būsena ir jos virsmai
.
(0)
2019-08-22
51
Neįtikėtinai plonas, lankstus, stiprus ir elektrai laidus grafenas gali kardinaliai pakeisti elektronikos ir medžiagų pasaulį. Tačiau viena iš pagrindinių kliūčių yra gana sudėtinga grafeno gamyba ir ypač masiniu būdu. Dabar Rochester’io universiteto mokslininkai pasitelkė bakterijas ir teigiama, jog toks grafeno gamybos metodas yra greitesnis bei pigesnis, lyginant su jau egzistuojančiais būdais. Plius, šiam metodui nereikia naudoti kenksmingų cheminių medžiagų.
(2)
2019-05-29
36
Mokslininkams prisireikė vienų galingiausių lazerių planetoje, tačiau jiems pavyko tai padaryti. Įrodyta, kad „egzistuoja karštas ledas, kuris gali išlikti kietos būsenos net esant tūkstančiams laipsnių karščiui.“
(0)
2019-05-06
26
Medžiaga gali būti įvairios būsenos, bet mes visi geriausiai žinome tris: kietą, skystą ir dujinę būseną. Dabar, pirmą kartą mokslininkams pavyko pasiekti, kad vienu metu medžiaga būtų dviejose iš šių būsenų.
(2)
2019-02-06
84
Deimantai nėra vien tik prabangos prekė ir papuošalas. Mokslo tyrimuose deimantai yra naudingi ir naudojami optiniuose įrenginiuose. Tačiau visiems yra gerai žinoma, kad deimantai yra santykinai reti ir juos sunku išgauti. Dabar Šiaurės Karolinos valstijos universiteto mokslininkai pademonstravo naują būdą, kaip konvertuoti anglies nanopluoštą ir nanovamzdelius į deimantų pluoštą. Geriausia, kad, lyginant su kitomis technologijomis, tai yra pats paprasčiausias būdas pasigaminti deimantų.
(1)
2018-11-15
48
Naujas tyrimas, susijęs su labai neįprastu ledo tipu, dar žinomu kaip „Ice VII“, parodė, kaip šis ledas gali formuotis didesniu nei 1000 mylių per valandą (1610 km/h) greičiu ir kaip tai gali būti susiję su kitais – nežemiškos kilmės pasauliais.
(0)
2018-02-08
21
<em>Praėjus trims dešimtmečiams nuo teorinio numatymo, eksperimentiniu būdu gautas superjoninis ledas. Tai ne vien patenkintas mokslinis smalsumas, bet ir pagalba tyrinėjant ledines Saulės siste
(0)
2016-10-05
7
Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti.
Fizikų džiaugsmai, apie kuriuos turbūt net ir nesusimąstėte: medžiagų būsenos ir sulaužyta simetrija
(12)
2016-09-09
38
</em>Nors ži­no­me, kad įpras­tos me­džia­gos, tar­ki­me, van­duo ir le­das, su­da­rytos iš ato­mų, jų sa­vy­bė­se ato­mų įta&s
(1)
2016-07-29
32
<i>Prieš 40 metų sukurta teorija pasitvirtino praktikoje, o paprasčiausia medžiaga, iš vieno protono ir vieno neutrono pateikia vis naujų staigmenų.</i>
(0)
2014-07-03
15
Skylančių ledukų pokšėjimas gaiviuosiuose gėrimuose yra neatsiejamas nuo ausiai mielų vasaros garsų paletės. Tačiau, ar kada susimąstėte, kodėl kaskart atsidūrę kupinoje skysčio stiklinėje ledo kubeliai suskyla?
(0)
2014-04-30
7
Stebuklinga medžiaga tituluojamas grafenas gali išgelbėti senstančius pastatus, generuoti elektros energiją, apsaugoti nuo nepageidaujamų kraujo krešulių, tapti silicio pagrindu kuriamų technologijų pakaitalu. Tačiau naują tyrimą atlikę mokslininkai teigia, jog grafenas taip pat gali neigiamai veikti aplinką.
(0)
2014-04-23
0
Iš fizikos pamokų daugelis prisimename apie medžiagų virsmus iš vienos būsenos į kitą, pavyzdžiui, kaip vanduo tampa garais ar ledu. Tačiau yra vienas skystis, kuris suskystėja arba sukietėja, priklausomai nuo fizinių savybių poveikio. Maža to, pažvelkite, ką jis išdarinėja užgrojus muzikai!
(0)
2011-09-27
4
Mokslininkams pavyko sukurti naują metodą, leidžiantį pirmąkart tiksliai atkurti fazinį virsmą, kurio metu grafitas virsta deimantu. Pasirodo, jog užuot įvykęs iškart, šis virsmas tarsi išsiskaido į atskirus žingsnelius: nuo deimanto užuomazgų susidarymo grafite iki galutinio fazės pokyčio esant dideliam slėgiui.
(9)
2011-08-07
0
Umea universiteto (Švedija) fizikams eksperimento metu pavyko didelio slėgio sąlygomis priversti tekėti vandenį –130 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje, pranešė „Alphagalileo.org".
(0)
2011-06-14
0
Pristatyta medžiaga, kuri keičia savo tvirtumą tik paspaudus mygtuką. Šis pokytis vyksta per keletą sekundžių pasikeitus medžiagos elektroninei struktūrai. Tvirta ir trapi medžiaga tampa minkšta ir lanksti. Šio pasiekimo naujumas yra tai, kad tokia transformacija yra valdoma elektriniais signalais. Šį stebuklą sukūrė medžiagų fizikas profesorius Jorgas Vaismiuleris (Jörg Weißmüller), dirbantis Hamburgo technikos universitete (Technical University of Hamburg) ir Helmholt...
