Medžiagų mechaninis poveikis ir deformacija
.
(0)
2021-11-26
5
Suskilę telefonų ekranai gali tapti praeitimi, ir už tai reikės dėkoti persilaužimą pasiekusiam tyrimui, kuris buvo atliktas Kvinslando universitete.
(0)
2021-02-16
3
Galvodami apie saulės elementus, greičiausiai įsivaizduojate tvirtą kvadratinę plokštę. Tačiau technologija tampa lankstesnė, ir dabar Pietų Korėjos Pusano nacionalinio universiteto inžinieriai sukūrė visiškai sulankstomus saulės elementų prototipus.
(0)
2021-01-13
7
Deimantas yra nepaprastai kieta medžiaga, tačiau dabar Honkongo miesto universiteto mokslininkams pavyko jį ištempti daugiau nei bet kada anksčiau. Tempiant deimantą, keičiasi jo elektrinės ir optinės savybės, o tai gali atverti kelią į naują deimantinių prietaisų pasaulį.
(0)
2019-12-09
31
Gyvenime būna situacijų, kai atrodo telieka paklausti, „koks velnias traukė už liežuvio tai pasakyti?“. Beprotiškos idėjos mokslininkų galvose gali pavirsti labai įdomiais išradimais. Dėl vieno tokio dabar teks pasukti galvą suomiams, jų mokslininkai išmokė plastiką vaikščioti pagal šviesą.
(5)
2019-10-27
41
Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjų sukūrė kietų ir trapių medžiagų precizinio šlifavimo būdą – industrinėmis sąlygomis pasiekiamas beprecedentis efektyvumas. Eksperimentuodami su volframo karbidu, jie sukūrė inovatyvią technologiją, kuri leidžia išgauti norimą formą itin kietoje ir trapioje medžiagoje.
(15)
2019-10-21
99
Jei langas tęsiasi per visą pastato kampą, įprastai jis būna pagamintas iš dviejų stiklo lakštų, kurie sujungiami metaline tarpine. Tačiau Vokietijos mokslininkai teigia, kad jiems pavyko sukurti metodą, kaip vientisą stiklo lakštą sulenkti 90 laipsnių kampu ir toks stiklas visiškai nepraranda savo optinių savybių.
(7)
2019-04-12
39
Mokslininkai iš Beihang’o universiteto, Kinijos, sukūrė skystą metalą, kuris gali keisti savo formą, būti tempiamas ir traukiamas įvairiomis kryptimis. Jo elgesys labai primena tai, ką matėme fantastiniame filme „Terminatorius“. Belieka tikėtis, kad metalo panaudojimo scenarijus bus kitoks, nei matėme tame pačiame filme.
(2)
2019-03-14
15
Metalo pluoštas yra stiprus, bet negali būti labai stipriai ištemptas. Tuo tarpu guminis pluoštas yra tąsus, bet ne itin stiprus. O kodėl gerųjų savybių neapjungus? Mokslininkai būtent tai ir padarė. Sukūrė hibridinį pluoštą, kurį galima panaudoti, kaip pakavimo medžiagą, minkštojoje robotikoje ir aukštųjų technologijų tekstilėje.
(0)
2018-06-05
31
Vorų šilkas ilgai išlaikė stipriausios natūralios biologinės medžiagos titulą. Mokslininkai daugelį metų įvairiais būdais jį bandė panaudoti, stengėsi sukurti kažką naujo ir net pagerinti jo savybes. Panašu, kad dabar „KHT Karališkojo technologijų instituto“ mokslininkams pavyko pasiekti akivaizdų progresą. Jie skelbia, kad sukūrė naują biologinę medžiagą iš medžio nanovamzdelių, kurie pagerina vorų šilko rekordą.
(2)
2018-02-09
57
Mediena yra medžiaga, kurią žmonės naudoja ištisus tūkstantmečius. Ir šiandien ji yra labai naudinga daugelyje sričių - statyboje, baldų gamyboje, mene, virtuvės įrankių kūrime ir taip toliau. Visgi, mediena yra nepakankamai stipri, kad pramonėje galėtų varžytis su metalais. Tačiau dabar mokslininkai ir Merilando universiteto užsimojo tai pakeisti. Kaip jiems pavyko sukurti net 12 kartų stipresnę medieną ir kodėl jai vis tiek lemta žlugti?
(0)
2016-04-11
17
Kaip gerai, kad yra itin didele sparta filmuojančios vaizdo kameros! Nes žiūrint tikrovės režimu, visi šūviai į kukurūzų krakmolo ir vandens (santykiu 1 : 1,5-2) pripildytus balionus baigtųsi banaliu išsitaškymu. Tačiau supersulėtintuose kadruose pasimato tokie neniutoninių skysčių dinamikos fejerverkai, kokių nepamatysi jokiame fantastiniame filme. Ačiū "Kiemo Mokslinčiams" iš Youtube. O jų arsenalą šįkart sudarė: grandininis pjūklas, pneumatinis šautuvas ir... golfo kamuoliukų kalibro užtaisus svaidanti savadarbė, bet taipogi pneumatinė "bazuka".
(1)
2015-09-08
15
NASA ir Mičigano universiteto mokslininkai sukūrė medžiagą, kuri pradurta ar kitaip pažeista pati susitaiso.
(4)
2014-06-25
57
Štai taip atrodo naujo tipo polimerinė medžiaga, kurią sukūrė Švedijos fizikai. Ši medžiaga pasižymi neįtikėtina savybe – neįmanoma pajusti po ja esančių daiktų. Kitaip tariant, tokia medžiaga padengti daiktai tampa neapčiuopiami – jie nesukels jokio lytėjimo pojūčio. Spusčiodami tokia medžiaga padengtą daiktą, nė neįtarsite, kad po ta medžiaga kažkas yra.
(0)
2014-04-28
0
Mokslininkai išsiaiškino, kaip sukurti gamtoje retai sutinkamą spiralę, kuri atrodo kaip telefono laido raizginys ir šis atradimas gali lemti naujos rūšies nano-schemų atsiradimą.
(0)
2014-04-23
0
Iš fizikos pamokų daugelis prisimename apie medžiagų virsmus iš vienos būsenos į kitą, pavyzdžiui, kaip vanduo tampa garais ar ledu. Tačiau yra vienas skystis, kuris suskystėja arba sukietėja, priklausomai nuo fizinių savybių poveikio. Maža to, pažvelkite, ką jis išdarinėja užgrojus muzikai!
