Ar tikrai Benjaminas Franklinas išrado žaibolaidį su aitvaru ir raktu? Keliamos prieštaringos įvykio versijos (Foto, Video)

Štai kaip veikė eksperimentas; stovėdamas pašiūrėje Franklinas per perkūniją skraidino aitvarą, pagamintą iš paprastos šilkinės nosinaitės, ištemptos per kryžiaus formą, pagamintą iš dviejų kedro juostų.

Aitvaro uodega buvo pagaminta iš dviejų medžiagų – prie aitvaro pritvirtintas viršutinis galas buvo pagamintas iš kanapinės virvelės ir pritvirtintas prie mažo metalinio raktelio, o apatinis, kurį laikė Franklinas, buvo pagamintas iš šilko. Kanapės permirktų nuo lietaus ir taptų laidininku elektros krūviui, o šilko virvelė liko sausa, nes laikoma po danga.

Kai Franklinas stebėjo jo skrendantį aitvarą, jis pamatė, kad kanapių sruogos atsistojo, nes pradėjo kaupti elektros krūvį iš aplinkos oro. Kai jis padėjo pirštą prie metalinio rakto, jis, kaip pranešama, pajuto aštrią kibirkštį, nes ant rakto susikaupęs neigiamas krūvis buvo pritrauktas prie teigiamo jo rankoje esančio krūvio.

Keletas to meto publikacijų pranešė apie eksperimentą. Franklinas 1752 m. spalio 19 d. paskelbė pareiškimą apie eksperimentą laikraštyje „Pennsylvania Gazette“, kurį jis leido.

Tada jis išsiuntė šio pareiškimo tekstą Amerikos filosofijos draugijos globėjui Louis Collinson. Vėliau pastaruosius kelerius metus Franklinas praleido skelbdamas savo teorijas ir plėtodamas savo eksperimentus su žaibais.

Franklinas paminėjo eksperimentą savo autobiografijoje, o kiti kolegos Europoje taip pat rašė apie tai. Pažymėtina, kad eksperimentas buvo paskelbtas anglų chemiko Josepho Priestley 1767 m. knygoje „Elektros istorija ir dabartinė būklė“. Priestley apie aitvaro ir rakto eksperimentą išgirdo iš paties Franklino praėjus maždaug 15 metų po to, o savo knygoje jis rašė, kad tai įvyko 1752 m. birželį. Tačiau kada tiksliai buvo atliktas eksperimentas yra diskutuotina.

Kai kurie istorikai abejoja, ar Franklinas iš tikrųjų pats atliko eksperimentą, ar tik apibūdino jo galimybę. Savo knygoje autorius Tomas Tuckeris pareiškė, kad Franklinas norėjo sužlugdyti Williamą Watsoną, Londono karališkosios draugijos narį ir iškilų elektros eksperimentuotoją. Watsonas sabotavo kai kurių ankstesnių Franklino pranešimų publikavimą ir išjuokė jo eksperimentus Karališkojoje draugijoje. Ar Franklinas galėjo sugalvoti aitvaro istoriją, kad atsikirstų Vatsonui?

Tuckeris taip pat pažymėjo, kad Franklino eksperimento aprašymas laikraštyje „Pennsylvania Gazette“ buvo suformuluotas būsimuoju sąlyginiu laiku. Tai gali reikšti, kad eksperimentas teoriškai gali būti atliktas (bet praktiškai nebuvo). Atsižvelgiant į tai, kad jo pareiškime trūksta kelių detalių – pavyzdžiui, Franklinas nenurodė datos, laiko ar vietos – gali būti, kad amerikiečių diplomatas eksperimento pats neatliko.

Tačiau kai kurie istorikai mano, kad eksperimentas visgi buvo atliktas. Franklino ekspertai, tokie kaip velionis amerikiečių kritikas ir biografas Carlas Van Dorenas, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Priestley nurodė mėnesį, kada Franklinas atliko savo eksperimentą, o tai rodo, kad Franklinas turėjo jam tiesiogiai pateikti tikslią informaciją.