Skulptūrų menas iš... gyvsidabrio (Video)

Tai, ką jūs laikote kieta, skysta arba dujine medžiaga, teoriškai (ir, aišku, fantazuojant) galėtų priklausyti nuo jūsų gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, vyrai iš Marso savo namus galėtų statyti iš ledo. Moterys iš Veneros, kur vidutinė temperatūra siekia 465°C, galėtų maudytis skystame cinke. Mes paprastai linkę galvoti, kad gyvsidabris yra skystas metalas, tačiau tai taip pat santykinis reiškinys. Vienoje temperatūroje gyvsidabrio atomai išsidėsto taisyklingai, suformuodami kristalinę struktūrą; kitoje temperatūroje jie juda laisvai vienas kito atžvilgiu, kaip ir visi skysčiai. Pavyzdžiui, Plutone gyvenantys vaikai galėtų laisvai lieti savo žaislinius kareivėlius iš gyvsidabrio, kadangi šioje ledinėje planetoje tai būtų kieta kali medžiaga, savo savybėmis primenanti alavą. "Saikingo" klimato Žemėje skulptūroms lieti iš alavo reikalingos lydymo krosnelės, o skulptūroms iš gyvsidabrio pagaminti reikalingas skystas azotas.

Skysto azoto temperatūroje (maždaug –196°C) gyvsidabris atrodo kaip mums įprastas metalas: jį galima kalti plaktuku, šlifuoti, pjaustyti. Jis nesudūžta kaip kiti azotu sušaldyti daiktai, kadangi viduje nėra drėgmės. Pats sukietėjimo procesas yra analogiškas išlydyto metalo stingimui.

Aprašant tokį įdomų eksperimentą taip pat būtina žinoti, kad gyvsidabris yra klastingas nuodas, su kuriuo norint saugiai dirbti, reikalinga speciali įranga ir apsaugos priemonės. Pasaulyje yra buvę atvejų, kai dėl vieno sudužusio gyvsidabrinio termometro evakuojama visa mokykla, o papuolęs į aplinką šis metalas tampa ypač toksišku teršalu, kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, ypač žuvyse. Būtent dėl šios priežasties eksperimentą atlikęs Theo Gray skulptūrai neatsitiktinai pasirinko žuvelės formą.