Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Fizika“
Tipas: Visi įrašai
Laikotarpis: Nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31
Rikiavimas: Naujausi pagal datą
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
|
||||
|
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||
(0)
2018-09-24
24
Šiuo metu mokslininkams žinoma, kad visatoje egzistuoja milijonai, o gal ir milijardai planetų, kuriose galėtų būti gyvybės. Kažin kodėl per šitiek metų tų gyvybės formų atstovai nepasirodė ir neištiesė rankos (ar nagų, čiuptuvų) žmonėms?
(2)
2018-09-23
27
Mums pažįstamos trys erdvės ir viena laiko dimensija galbūt nėra visas Visatą sudarančių dimensijų rinkinys. Egzistuoja ne vienas teorinis modelis, turintis papildomų matmenų, padedančių paaiškinti vieną ar kitą stebimą Visatos savybę.
(0)
2018-09-18
22
Plastiko atliekos greitu metu gali mums duoti itin daug naudos – Svonsio universiteto mokslininkai atrado būdą, kaip plastikines atliekas paversti į vandenilio degalus.
(0)
2018-09-18
13
Pradedant plastikiniais maišeliais ir baigiant ultra lengvais lėktuvų sparnais – polimerai mus supa visur. Šios molekulės yra ilgos atomų grandinės, chemiškai sujungtos ir naudojamos tokiems tikslams kaip visų mėgiamos organinės saulės energijos panelės. Polimerai mums tarnauja ir skysčio pavidalu: skirtumas tarp kečupo ir pomidorų padažo yra viso labo 0,5% ksantano dervos, kuri yra polimeras gaminamas iš cukraus. Nors ksantanas nėra lipnus, jo molekulės yra tokio ilgio, kad jos tarpusavyje susinarplioja į tinklą kur joms sunku judėti, kas ir nulemia kečupo tirštumą. Lygiai tas pats principas įgalina ir tokias technologijas kaip pvz. rašalinius spausdintuvus.
(0)
2018-09-13
33
Siekiant apsirūpinti energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, vandenilis turbūt yra pats geriausias pasirinkimas. Jam degant, išsiskiria didelis kiekis energijos, o pagrindinis šalutinis produktas tėra tyras vanduo. Visgi, didžiausia problema - kaip gauti kuo daugiau tyro vandenilio.
(14)
2018-09-12
65
Fizikos mokslų profesorius Paul‘as Dastoor‘as vadovauja pioneriniam naujo tipo pigių saulės elementų projektui ir teigia, kad ateityje įsigyti „žalios“ energijos bus taip pat paprasta, kaip, kad dabar įsigyjame mobiliojo ryšio planą.
(0)
2018-09-07
3
Kiek valandų? Koks atstumas iki artimiausios maisto parduotuvės? Ko gero tai vieni aktualiausių kasdienybės klausimų. Vienokiais ar kitokiais būdais nuolat kažką matuojame – žiūrime į laikrodį, sveriame prekes, tikriname kiek žingsnių nuėjome, ar neviršijame saugaus leistino greičio ir pan.
(5)
2018-09-04
47
Kieto būvio baterijos yra tarsi energetikos Šventasis Gralis ir su jomis dirba viso pasaulio mokslininkai. Šios baterijos užtikrina didesnį energijos tankį, greitesnį įkrovimą, mažesnį aušinimo poreikį – tai vien tik privalumai.
(10)
2018-09-04
34
Viena iš keisčiausių kvantinės fizikos prognozių yra kvantinis supynimas (angl. quantum entanglement) – dviejų dalelių savybių susietumas, kurį jos išlaiko nepriklausomai nuo atstumo. Turėdami dvi supintas daleles, kurių savybės nėra iš anksto žinomos, ir patraukę jas bet kokiu atstumu vieną nuo kitos, galime būti tikri, jog išmatavę (ir tokiu būdu užfiksavę) vienos dalelės savybes, iškart užfiksuosime ir kitos – šis ryšys perduodamas begaliniu greičiu.
(0)
2018-08-30
28
Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kad medžiaga, žinoma kaip niobio volframo oksidas, kurį sudaro mikroskopinės struktūros, leidžia ličio jonams judėti gerokai didesniu greičiu, nei tai užtikrina esamos technologijos. Ką tai reiškia praktiškai? Kad naujos kartos ličio jonų baterijos bus įkraunamos per kelias minutes, nebus linkusios į perkaitimą ir, kad šis atradimas gali būti rimtu pagrindu naujos ličio jonų technologijos masiniam vystymui.
(0)
2018-08-30
5
Vienos technologijų universiteto (Austrija) mokslininkai paskelbė, kad sukūrė gryniausio pasaulyje vandens lašą, rašo livescience.com.
(6)
2018-08-30
43
Tikriausiai jau esate girdėję apie žymiąją konkurenciją tarp dviejų elektros inžinerijos milžinų – Nikolo Teslos ir Thomo Edisono. Šių vyrų darbas pakeitė žmonijos gyvenimą. Tačiau kokie iš tiesų buvo šių dviejų vyrų santykiai?
(0)
2018-08-22
20
Kokiu slėgiu šviesa veikia apšviečiamą medžiagą? Tai problema, kamavusi mokslininkus beveik 150 metų – ir pagaliau ji turi sprendimą. Tyrėjų komanda sukūrė fotonų poveikio medžiagai n
(5)
2018-08-19
60
Norime, kad realybė būtų kuo realesnė. Tačiau toks noras, kad ir labai suprantamas, susidūręs su kvantine mechanika, regis, dūžta į šipulius. Bet gal dar ne viskas prarasta, gal visas kvant
