Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Fizika“
Tipas: Visi įrašai
Laikotarpis: Nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31
Rikiavimas: Naujausi pagal datą
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
|
||||
|
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||
(2)
2018-07-30
8
Kelioliką minučių kepate sausainius. Jie jau iškilę, parudavę ir atrodo puikiai. Tačiau norite įsitikinti, kad jie iškepę ir atsargiai užsidėję pirštinę ištraukiate skardą ir lengvai paspaudžiate sausainius pirštu. Bet pala, kodėl skardos liesti negalima, o štai sausainius - laisvai? Kaip toje pačioje aplinkoje buvę daiktai įgavo skirtingą temperatūrą?
(0)
2018-07-30
18
Škotija itin skatina bei intensyviai plėtoja jūrinę vėjo energetikos programą į kurią įeina ir novatoriškos technologijos. Pavyzdžiui kaip plaukiojančios vėjo jėgainės. Tiesą sakant, tos atsinaujinančios energijos kartais yra netgi per daug. Ar tai problema? „Intelligent Land Investents“ teigia, kad ne ir jau turi sprendimą. Lochneso ežero pakrantėje ruošiasi statyti milžinišką jėgainę.
(0)
2018-07-27
42
Mokslininkai sukūrė mažytį rotorių, apsisukantį iki 60 milijardų kartų per minutę – tai greičiausias žmogaus sukurtas rotorius, 100 000 kartų greitesnis už vidutinį dantų grąžtą.
(0)
2018-07-27
19
Mažų namelių mada kažkuo yra visai žavinga. Žmonės kraustosi į itin mažo ploto būstus, dažnai įrengtus ant mobilių platformų. Tačiau jie turi vieną problemą - jie visi kažkokie dideli. Todėl mokslininkai nusprendė parodyti, kaip iš tikrųjų atrodo mažas namas.
(0)
2018-07-23
41
Pastarąjį pusmetį vis netyla kalbos apie Hablo parametro, nusakančio Visatos plėtimosi spartą, įvertinimo neatitikimus, kylančius matuojant jį remiantis artimos ir tolimos Visatos stebėjimais. Dabar pristatyti dar geriau patikslinti artimos Visatos stebėjimų duomenys, kurie neatitikimą padaro tik dar stipresnį.
(1)
2018-07-20
8
Mikroskopiniai organizmai buvo vieni iš pirmųjų, kurie pradėjo naudoti Saulės energiją, tad mintis juos panaudoti naujesnių ir geresnių saulės elementų gamybai nėra tokia beprotiška kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Britų Kolumbijos universiteto (UBC) mokslininkai skelbia sukūrę visiškai naują saulės elementų gamybos būdą ir tam panaudos bakterijas, kurios pasirodo yra gerokai veiksmingesnės nei jau egzistuojančios sistemos ir tokie saulės elementai galės puikiai dirbti debesuotomis ir apniukusiomis dienomis.
Britų Kolumbijos universiteto (UBC) mokslininkai skelbia sukūrę visiškai naują saulės elementų gamybos būdą ir tam panaudos bakterijas, kurios pasirodo yra gerokai veiksmingesnės nei jau egzistuojančios sistemos ir tokie saulės elementai galės puikiai dirbti debesuotomis ir apniukusiomis dienomis.
(11)
2018-07-18
63
Daugelį metų mokslininkai silicį laikė labai perspektyvia ličio jonų baterijų medžiaga. Pagrindinė tokio mąstymo priežastis yra tai, kad naudojant silicinio anodą, baterijos talpa, lyginant su esamomis baterijomis, turėtų padidėti 10 kartų. Visgi, tai tėra teorija, kadangi realybėje vykstant įkrovimo ciklams silicis gana lengvai skyla.
Tačiau viskas gali pasikeisti. Norvegijos Energetikos technologijų instituto mokslininkai teigia, kad jiems pavyko išspręsti šią problemą ir jie sukūrė naują medžiagą, kurią pavadino „SilicisX“ (angl. SiliconX).
Tačiau viskas gali pasikeisti. Norvegijos Energetikos technologijų instituto mokslininkai teigia, kad jiems pavyko išspręsti šią problemą ir jie sukūrė naują medžiagą, kurią pavadino „SilicisX“ (angl. SiliconX).
(1)
2018-07-16
20
Žema temperatūra, su kuria susiduria daugelio šalių vairuotojai, tarp jų ir lietuviai, sulėtina įprastų ličio jonų baterijų įkrovimo greitį. Tai reiškia, kad vairuotojai ilgiau užtrunka kol įkrauna elektromobilių baterijas, kad patenkintų savo kasdienius vairavimo poreikius. Pasak mokslininkų, baterijų įkrovimas esant žemesnei kaip 10 laipsnių pagal Celsijų temperatūrai gali pagreitinti baterijos degradaciją. Tačiau Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) mokslininkai teigia radę išeitį iš šios problemos – skelbiama apie save sušildančios baterijos sukūrimą.
(2)
2018-07-16
13
Raketos yra siaubingai garsios. Jų varikliai gali skleisti iki 200 decibelų siekiantį griausmą – tai yra 80 dB aukščiau žmogaus skausmo ribos. Jų garso bangos yra pakankamai galingos, kad griautų pastatus, padegtų plaukus ant galvos ir netgi suplėšytų vaivorykštes, rašo livescience.com. Jeigu netikite, tokiomis garso galimybėmis – pasižiūrėkite patys.
(1)
2018-07-15
28
Bendrosios reliatyvumo teorijos prognozės daugybę kartų patvirtintos įvairiausiomis sąlygomis. Ir visgi netyla abejonės, jog galbūt kai kuriais atvejais jos gali būti neteisingos, ir reikalinga sukurti naują gravitacijos teoriją. Vienas iš skirtumų tarp reliatyvumo ir įvairių alternatyvų – prognozės apie laisvai krentančių objektų judėjimą skirtingo stiprumo gravitacijos sąlygomis.
(13)
2018-07-13
52
<a href="https://www.space.com/41146-neutrino-source-blazar-cosmic-rays.html">Liepos 12</a> dieną mokslininkai paskelbė aptikę didelės energijos, neįtikėtinai mažą „vaiduoklišką“ dalelę
(4)
2018-07-12
57
John‘as Goodenough‘as išrado ličio jonų bateriją, tačiau tada jo moksliniai bendradarbiai pasisavino jo atradimą ir pabėgo į Japoniją. Nors mokslininkų bendruomenė viešai pripažįsta, kad išradimo autorystė priklauso John‘ui, tačiau jis už tai negavo nė cento. Jis niekada nelaimėjo Nobelio premijos už tai, kad pastatė šios technologijos pamatus, kurie pasaulį pagaliau išlaisvins nuo iškastinio kuro.
(2)
2018-07-09
4
Niekam ne paslaptis, kad naujų baterijų tyrimai yra sunkus užsiėmimas. Fizikai gali teoriškai numatyti, kurie periodinėje elementų lentelėje esantys elementai dirbs kartu ir bus pagaminti geri katodai bei anodai, bet juk galiausiai kažkas turi eiti į laboratoriją ir tokius teorinius skaičiavimus paversti realybe. Deja, bet yra daugybė kintamųjų – ilgaamžiškumas, įkrovimo/iškrovimo ciklų skaičius, perdirbimas, toksiškumas, gamybos paprastumas ir taip toliau – ir į kiekvieną iš jų turi būti atsižvelgta. Tai labai sudėtingas procesas. Nenuostabu, kad baterijų vystymo tempai yra tokie skausmingai lėti.
(0)
2018-07-07
48
Medžiagų mokslas yra seniausia mokslo ir technologijų sritis. Medžiagų poveikis civilizacijos eigai atsispindi erų pavadinimuose: akmens amžius, bronzos amžius, geležies amžius. Dabar mes gyvename pažangiųjų medžiagų amžiuje. Kokios medžiagos bus naudojamos netolimoje ateityje ir kaip jos keis mūsų kasdienį gyvenimą?
(0)
2018-07-05
75
Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinė laboratorija (PNNL) drauge su „LCW Supercritical Technologies“ padarė svarbų laimėjimą branduolinės pramonės srityje. Jie sugebėjo išgauti 5 gramus urano miltelių, kurie dar kitaip vadinami „yellowcake“, iš paprasčiausio jūros vandens. Naujasis procesas naudoja nebrangius bei daugkartinio panaudojimo akrilininius pluoštus ir tai iš esmės vieną dieną galėtų branduolinę energiją padaryti neribotą.
