Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jus esate cia: Pradzia » Visos temos » Mokslas » Fizika
 
 

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: Fizika

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(7) 2012-06-29 0
Brookhaveno nacionalinėje laboratorijoje (JAV) esantis Reliatyvistinis sunkiųjų jonų greitintuvas RHIC (Relativistic Heavy Ion Collider) nė iš tolo nėra taip žinomas, kaip CERN laboratorijos greitintuvas LHC, tačiau bent jau kol kas jis gali džiaugtis įspūdingu pasiekimu: Guinesso pasaulio rekordų knygos sudarinėtojai visai neseniai pripažino, kad šiame greitintuve pasiekta „Aukščiausia žmogaus sukurta temperatūra“ – 4 trilijonai laipsnių Celsijaus skalėje, rašo d...
(0) 2012-06-29 0
Paprastai medžiaga yra magnetiškai arba elektriškai poliarizuota, kartu šie efektai nestebimi. Mokslininkų grupė iš Nilso Boro instituto, priklausančio Kopenhagos universitetui, tyrė medžiagą, kuri gali būti vienu metu magnetiškai ir elektriškai poliarizuota. Tokia medžiaga atveria naujas taikymų galimybes, pavyzdžiui, ateities jutiklių technologijoje. Darbo rezultatai buvo atspausdinti „Nature Materials“ žurnale.
(45) 2012-06-28 0
Gluminantis klausimas. Trikdantis ne tik šviesiausius mokslo pasaulio protus, bet ir pripažintus mąstytojus (Aristotelį, pavyzdžiui). Fenomeno mįslė galiausiai mokslininkus taip išvedė iš kantrybės, jog Karališkoji chemikų draugija (The Royal Society of Chemistry) už atsakymą į klausimą, kodėl karštas vanduo šąla greičiau už šaltą, siūlo 1 tūkst. svarų (apie 4 tūkst. litų) premiją. Žinoma, tai – ne 250 tūkst. „žalių“ už „Sikorskio Iššūkį“ ir t...
(4) 2012-06-28 0
Elektrinės uždegimo žvakės radikaliai tikrai nepasikeitė nuo pat vidaus degimo variklio sukūrimo laikų. Tobulėjo naudojamos medžiagos, didėjo patikimumas ir tarnavimo laikas, tačiau pagrindinis principas išliko tas pats. Kuras uždegamas maža kibirkštimi tarp dviejų arti esančių elektrodų.
(1) 2012-06-28 0
Tarpdisciplininė mokslininkų grupė iš Masačiusetso technologijų instituto bei Ispanijos pasiūlė naują matematinį metodą, skirtą elektronų elgsenos modeliavimui nekristalinėse medžiagose. Nekristalinės medžiagos gali vaidinti svarbų vaidmenį naujuose įrenginiuose, taip pat ir saulės elementuose, organiniuose šviestukuose bei lanksčiose elektroninėse grandinėse.
(0) 2012-06-27 1
Kvantinis pobūdis reiškia, kad juodąsias skyles galima apibūdinti dviem skirtingomis fizikos kalbomis – trauka ir kvantine mechanika. ši idėja ne tik padeda pagrindus ilgai ieškotai kvantinės traukos teorijai, bet ir padeda įminti kai kurias paslaptis, supančias šiuos keistus objektus.
(30) 2012-06-26 1
Mūsų visata prieš 13,7 mlrd. metų gimti galėjo be jokio dieviškojo įsikišimo, teigia tyrėjai. Tai gali prieštarauti mūsų instinktams, kuriems nepriimtina mintis, kad kas nors gali atsirasti iš niekur. Tačiau mes nebūtinai turėtume tikėti savo instinktais, nes juos puoselėjome tam, kad galėtume prieš 150 tūkst. metų išgyventi Afrikos savanoje, o ne tam, kad galėtume suprasti, kaip funkcionuoja visata. Vietoj to, anot mokslininkų, turėtume pasitikėti fizikos dėsniais...
(28) 2012-06-24 12
Jau pirmieji žingsniai žmogui išvydus šį pasaulį yra susiję su šviesa. Tačiau kartu tai vienas iš labiausiai nesuprantamų reiškinių pirmaisiais gyvenimo metais. Taip jau susiklostė, kad visas pasaulis prieš akis matomas aukštyn kojomis, nes mūsų akies lęšiukas formuoja vaizdą į šviesai jautrų akies vidinį sluoksnį apverstą (01 pav.). Ir tik po kelių mėnesių kūdikis, liesdamas įvairius aplink jį esančius daiktus, savo smegenimis galu gale pastato aplinkinį pa...
(3) 2012-06-21 0
Kai įsiaudrinusi Saulė savo vaikų, taip pat ir Žemės link sviedžia pliūpsnį energingųjų dalelių, mūsų planetos ašigalių regionuose (o kartais – ir žemesnėse geografinėse platumose) naktinis dangus sušvinta kerinčiomis pašvaisčių šviesomis. Tai – Žemės magnetosferos darbas. Tačiau šiaurinė ar pietinė pašvaistė toli gražu neatspindi tos titaniškos galios, kuria magnetosfera atremia Saulės dalelių išpuolius. NASA Godardo kosminių skrydžių centro kolekt...
(0) 2012-06-21 0
Pasirodo, didžiausiame pasaulio atomų greitintuve taip pat vyksta potvyniai bei atoslūgiai. Mėnulis, kuris savo gravitacija traukia Žemės vandenynus, panašiai veikia ir Didįjį hadronų greitintuvą (LHC), tad fizikams reikia periodiškai perreguliuoti šį ypač jautrų įrenginį, praneša „Space.com“.
(1) 2012-06-18 0
Įsivaizduokite kietą medžiagą, į kurią lengvai galima panardinti, pvz., metalinį strypą. Kaip į kietą kūną galima ką nors panardinti? Juk paprastai jei jau ką nors nardiname, tai tik skysčiuose ar dujose… Tad kas tai – skystis ir kietas kūnas vienu metu?
(435) 2012-06-18 4
Kartais subjektyviai atrodo, kad kuo vyresni esame, tuo greičiau bėga laikas, tačiau Ispanijos mokslininkų iškelta mokslinė teorija formuluoja priešingą prielaidą – laikas visatoje lėtėja, o galiausiai kažkada ir išvis sustos. „Viskas kažkada, po milijardų metų virs viena amžiams sustingusia akimirka“, - tvirtina Bilbao Baskų šalies universiteto (Ispanija) profesorius Chosė Senovila (José Senovilla).
(0) 2012-06-15 0
Pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonės „MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas“ 2010 m. balandžio mėnesį Europos socialinio fondo agentūra ir Vandenilio energetikos asociacija pasirašė sutartį projektui „Vandenilio asociacijos stiprinimas”. Projekto partneris – Energetikos ekonomikos asociacija. Vandenilio asociacijos steigėjai: Lietuvos energ...
(12) 2012-06-12 4
Būsime vieniši, kai kosmosas pasens. Jo žvilganti gausa palengva blės, nesuskaičiuojamoms galaktikoms dingstant iš akiračio. Po dešimčių milijardų metų liks tik kaimyninių galaktikų pulkelis, žvelgiantis į tuščią erdvę.
(1) 2012-06-12 0
Mokslininkų grupė, kuri pernai paskelbė sensacingą naujieną, kad neutrinai gali skrieti greičiau už šviesą, penktadienį pripažino, kad fizikos genijus Albertas Einsteinas buvo teisus ir kad šios subatominės dalelės, kaip ir visos kitos, negali peržengti didžiausio greičio mūsų Visatoje ribos.