Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jus esate cia: Pradzia » Visos temos » Mokslas » Fizika
 
 

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: Fizika

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(1) 2019-12-27 33
Fotovoltinių (FV) elementų gamintojai kristalinį silicį naudoja nuo pat šeštojo dešimtmečio. Jis tapo patrauklia medžiaga po to, kai buvo nustatyta, kad ši medžiaga, lyginant su kitomis alternatyvomis, pasižymi aukščiausiu konversijos efektyvumu bei stabilumas. Tačiau vienas dalykas kristaliniam siliciui nebūdingas – skaidrumas. Tačiau Pietų Korėjos mokslininkai mano išsprendę šį apribojimą ir naujų FV elementų masyvus būtų galima naudoti praktiškai bet kur.
(0) 2019-12-23 5
„Protosaber’is“ šviečia ir skleidžia garsą, kaip tikras „Žvaigždžių Karų“ šviesos kardas. Smagus daiktas, bet vienas neatsargus judesys ir pasekmės gali būti žiaurios.
(0) 2019-12-23 20
Visiems gerai žinomas faktas, kad išautos kulkos po vandeniu toli nenukeliauja. Ir vienas fizikas buvo toks tikras šiuo teiginiu, kad net nufilmavo, kaip po vandeniu šauna į save. Su naujomis kulkomis jis taip tikrai neeksperimentuos.
(2) 2019-12-22 55
Prieš metus laiko Kinijos mokslininkai eksperimentiniame superlaidžiame tokamako reaktoriuje pasiekė naują temperatūros rekordą. Neoficialiai „dirbtine saule“ vadinamame aparate mokslininkams pavyko įkaitinti plazmą iki 100 milijonų laipsnių pagal Celsijų ir taip pasiekti naują rekordą. Panašu, kad rekordas bus gerokai pagerintas.
(0) 2019-12-18 13
Augantis Lietuvos įsitraukimas į Europos kosmoso agentūros (ESA) veiklas suteikia galimybes valstybei ne tik vykdyti kosmoso pramonei aktualius tyrimus, bet ir įsilieti į pasaulinę kosmoso rinką. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) mokslininkai, kurdami neatspindinčias dangas, siekia rasti nišą jų taikymui kosmose. Pavyzdžiui, padėti pagrindą inovacijoms, kurios leistų teleskopais registruoti ir labiausiai nutolusius šviesos šaltinius.
(14) 2019-12-17 32
Nesumirksėjo nei viena lempa ir Kalėdinės spalvotos lemputės švietė taip pat ryškiai, kai Vokietijos Bordesholmo mieste elektros energijos tiekimas buvo perjungtas vien į atsinaujinančius energijos šaltinius.
(0) 2019-12-16 1
Nuėję į baletą mes žavimės ne tik tviskančiais kostiumais, dekoracijomis, įspūdingu prima balerinų šokiu, bet didžiausią įspūdį mums visgi palieka pati šokio kulminacija, kuomet balerina atlieka vieną sudėtingiausių baleto derinių „fouette“. Atrodytų, kad trintis tarp jos kojos ir grindų lygiai kaip ir trintis tarp jos kūno ir oro turėtų greitai sumažinti judesio kiekio momentą. Tai kodėl gi balerina sukasi toliau? Pakalbėkime apie tai prie puodelio kavos.
(9) 2019-12-15 40
Kokia yra tikroji visatos prigimtis? Ieškodami atsakymo į šį klausimą žmonės kuria įvairiausius paaiškinimus – tam tikras istorijas, pasakojimus, ant kurių laikosi mūsų visatos supratimas. Mes juos tikriname ir po to sprendžiame, kuriais pasikliauti ir skleisti plačiau, o kuriuos palikti tik kaip mokslo istorijos keistenybes, kaip nutiko su, pavyzdžiui, plokščios žemės teorija.
(1) 2019-12-10 56
Mūsų Saulės sistema yra didelė ir plati – nepaisant to, kad palyginus ją su visa Paukščių Tako galaktika, ji galėtų pasirodyti kaip visai maža, o ką jau kalbėti apie visą Visatą.
(0) 2019-12-10 12
„Google“ šį rudenį iškilmingai paskelbė, kad pavyko pasiekti „kvantinę viršenybę“ – tai reiškia, kad pavyko atlikti tam tikrą kvantinį skaičiavimą žymiai greičiau nei tą galėtų padaryti geriausias klasikinis kompiuteris. IBM netrukus sukritikavo šį teiginį, tvirtindama, kad klasikinis kompanijos superkompiuteris galėtų atlikti tokį skaičiavimą beveik tokiu pat greičiu ir daug tiksliau, todėl į „Google“ pranešimą derėtų reaguoti „su didele doze skepticizmo“.
(0) 2019-12-09 31
Gyvenime būna situacijų, kai atrodo telieka paklausti, „koks velnias traukė už liežuvio tai pasakyti?“. Beprotiškos idėjos mokslininkų galvose gali pavirsti labai įdomiais išradimais. Dėl vieno tokio dabar teks pasukti galvą suomiams, jų mokslininkai išmokė plastiką vaikščioti pagal šviesą.
(0) 2019-12-08 43
Kanados įmonė „Hyperstealth“ sukūrė medžiagą, paverčiančią objektus nematomais. Naujovę galima panaudoti tiek karinėje, tiek civilinėje srityse.
(3) 2019-12-06 8
Šviesa mums suteikia galimybę stebėti ir pažinti pasaulį. Mes skiriame spalvas, skirtingas formas, šešėlius ir taip yra todėl, nes mūsų akys mato šviesos spektrą. Bet šviesa fizikoje yra ne tik mums matomos vaivorykštės spalvos, tiksliau tai yra elektromagnetinės bangos. Rentgeno spinduliai, naudojami pamatyti žmogaus kaulus, arba radijo bangos yra elektromagnetinių spindulių pavyzdžiai. Šviesa astronomijoje ir fizikoje mums padeda stebėti ir suprasti aplinkinį pasaulį. Šiame tekste aš pateiksiu kelis pavyzdžius apie tai, ką šviesa mums leidžia sužinoti apie Visatą.
(0) 2019-12-04 26
Kai elektra varomo automobilio ličio jonų baterija pažeidžiama ar sugenda, ją reikia saugiai pergabenti perdirbimui ar pašalinimui. Tai daroma specialioje, sprogimui atsparioje talpykloje, tačiau tai labai brangu. Bet mokslininkai sugalvojo naują ir neįtikėtinai pigų bei saugų būdą, kaip pergabenti ličio jonų baterijas.