Žingsnis link materijos paslapčių įminimo: surasta dar viena elementarioji dalelė

Naujoji dalele pavadinta Ωb (Omega-b) priklauso taip vadinamų barionų šeimai (barionai – tai fermionai, kurių barioninis skaičius lygus vienetui – sunkiosios elementariosios dalelės, turinčios rimties masę ne mažesnę už protono. Šiai grupei priklauso protonai ir neutronai, iš kurių susideda atomų branduoliai). Omega-b išsiskiria tuo, jog jos masė yra bent 6 kartus didesnė už kitų barionų masę, turi elektronui lygų krūvį, o jos sukinys lygus 1/2.

Kaip ir kiti barionai, dalelė susideda iš 3 kvarkų, tačiau kiekvieno bariono atveju galima kvarkų kombinacija yra skirtinga: pavyzdžiui, protonas susideda iš vieno d-kvarko (dar vadinamas apatiniu arba žemuoju) ir dviejų u-kvarkų (dar vadinamų viršutiniais arba aukštaisiais), o štai omega-b dalelę sudaro vienas b-kvarkas (dar vadinamas žaviuoju) ir dviejų s-kvarkų (dar vadinamų keistaisiais).

Nors iš pirmo žvilgsnio tai nelabai reikšmingas atradimas, mokslo pasauliui tai didelis pasiekimas. Elementariųjų dalelių paieška primena senus laikus, kuomet mokslininkai intensyviai bandė sudaryti periodinę cheminių elementų lentelę ir surasti trūkstamas medžiagas. Tokioje situacijoje yra ir fizikai, tyrinėjantys elementariąsias daleles – nemaža „dalelių lentelės“ dalis vis dar nėra eksperimentiškai įrodyta – ten figūruoja teoriškai nuspėjamos dalelės. Kai kurios iš jų, kaip Higso bozonas yra labai išreklamuotos, todėl žinomos plačiai, o kai kurios tik dalelių fizikams. Tačiau nežiūrint to, kiekvienos iš jų eksperimentinis atradimas yra labai svarbus tikslinant materijos sandaros teorijas.

Štai todėl omega-b dalelės suradimas yra reikšmingas įvykis fizikos pasaulyje. Be to, ši dalelė yra pati egzotiškiausia iš visų dabar žinomų barionų. Tevatron greitintuvo mokslininkams prireikė išanalizuoti apytiksliai šimto trilijonų protonų ir antiprotonų susidūrimo rezultatus ir tik 18-oje iš jų pavyko nustatyti duomenis apie šios egzotiškos dalelės atsiradimą ir greitą skilimą. Tai ypač nestabili dalelė, po atsiradimo sugebanti nuskristi ne daugiau kaip 1 mm ir tuomet suskyla į kitas daleles. Įvertinant didžiulį dalelių sklidimo greitį, jos gyvavimo trukmė trunka ne daugiau kaip trilijoninę sekundės dalį.