Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Antimedžiaga (Fizika | Mokslas)

.
(1) 2012-10-14 0
Paslaptingos radiacijos atradimas prieš 100 metų sukėlė revoliuciją mūsų supratime apie subatominį pasaulį
(15) 2012-09-16 3
„Nelengva galvai, dėvinčiai karūną,“ rašė Šekspyras. Tas pats galėtų būti pasakyta apie dalelių fizikos Standartinį modelį (SM), kol kas sėkmingiausią materijos sudedamųjų blokų
(17) 2012-05-28 4
Ar gali ta pati dalelė tuo pačiu metu būti materija ir antimaterija? Atrodo, taip.
(4) 2012-05-17 1
Užkietėję serialo „Star Trek“ gerbėjai, besitikintys, kad mokslininkai vieną dieną sukurs realų, veikiantį antimedžiagos variklį, panašų į erdvėlaivio „Enterprise“, gali pradėti džiūgauti. Dviejų fizikų mokslinis darbas gali padėti mokslinę fantastiką bent žingsniu priartinti prie realybės – o gal netgi ją aplenkti, rašo discovery.com.
(0) 2012-01-04 0
Pusiau medžiaga, pusiau antimedžiaga: pozitronio atomai siūbuoja ant anihiliacijos ribos. Dabar surastas būdas šiems nestabiliems atomams išlikti daug ilgiau, o tai svarbiausias žingsnis, siekiant sukurti galingą gama lazerį.
(0) 2011-12-02 0
Mes egzistuojame dėl įdomaus visatos nevienodumo. Kiek siekia mūsų žinios, visata prasidėjo nuo vienodų ar beveik vienodų materijos ir antimaterijos kiekių. Taip pat žinoma ir tai, kad susilietusios šios dalelės anihiliuoja, t. y. išnyksta, išspinduliuodamos jų masę atitinkančią energiją, tad jau senų senovėje turėjo sunaikinti viena kitą, palikdamos labai mažai (arba visai nepalikdamos) medžiagos formuotis žvaigždėms, planetoms ir žmonėms. Tačiau akivaizdu, jog...
(13) 2011-09-02 0
Viena iš pagrindinių neišspręstų astrofizikos problemų yra susijusi su greitesniu galaktikų ir galaktikų spiečių sukimusi nei priklausytų pagal stebimą barioninės (įprastos) medžiagos kiekį. Greitesnės orbitos reiškia, kad turi būti didesnė orbitos viduje esančių žvaigždžių, dulkių ir kitų iš barioninių dalelių sudarytų objektų masė.
(7) 2011-09-02 0
Fizikų bendruomenė praėjusiais metais buvo stipriai sukrėsta, kai tyrimų rezultatai parodė, kad neutrinas ir jo antidalelė, antineutrinas, gali būti dalelių pasaulio keistuoliai, nes turi skirtingas mases. Ši mintis prieštaravo visuotinai priimtoms teorijoms apie subatominio pasaulio sandarą.
(0) 2011-08-31 0
Rezultatai, kuriuos Mumbajuje (Indija) pristatė CERN atstovai, dalyvaudami kas dvejus metus rengiamoje Leptonų ir fotonų konferencijoje, kol kas yra patys tiksliausi kalbant apie daleles, vadinamas B mezonais. Šios dalelės padeda tyrinėti materijos ir antimaterijos asimetriją.
(2) 2011-08-16 0
Jei medžiaga ir antimedžiaga viena kitą stumia, tai labai greitas vienos iš jų virtimas kita supermasyvios juodosios skylės viduje gali atrodyti kaip Didysis sprogimas.
(14) 2011-08-08 0
Mokslininkams pavyko pirmą kartą aptikti ploną iš antimedžiagos dalelių antiprotonų sudarytą juostą (žiedą), gaubiančią Žemę. Šis atradimas, apie kurį rašoma leidinyje „Astrophysical Journal Letters“, patvirtinta teorinius darbus, kuriuose buvo teigiama, jog Žemės magnetinis laukas gali sugauti antimedžiagą.
(0) 2011-07-06 0
Paleidę neutrinų pluoštelį per nedidelę Žemės dalį Japonijoje fizikai pastebėjo, kad neutrinai pakeitė savo tipą arba taip vadinamą „aromatą“. Manoma, kad šie tyrimai vieną dieną pasitarnaus siekiant suprasti, kodėl Visata yra sudaryta iš medžiagos, o ne antimedžiagos.
(0) 2011-07-04 0
Kodėl Visata sudaryta daugiausiai iš medžiagos nustatyti bandantys JAV fizikai pasistūmėjo į priekį. Jie yra linkę manyti, kad per Didįjį sprogimą turėjo būti sukurti vienodi medžiagos ir antimedžiagos kiekiai, praneša BBC.
(15) 2011-06-08 1
Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkams pavyko apytiksliai 16 minučių išlaikyti sukurtus antivandenilio atomus. Tai kol kas rekordinis laikas, kurį pavyko išlaikyti antimedžiagos atomus, o toks pasiekimas atveria naujas galimybes materijos ir antimaterijos tyrimams.
(3) 2011-05-31 0
Imperatoriškojo Londono koledžo (Jungtinė Karalystė) mokslininkai skelbiasi atlikę kol kas pačius tiksliausius elektrono formos matavimus. Gauti rezultatai, publikuoti prestižiniame žurnale „Nature“, rodo, jog elektronas yra beveik ideali sfera.