Kompozicinės medžiagos (Fizika | Mokslas)
.
(1)
2021-07-13
28
Tokios kaitros, kokia dabar tvyro Lietuvoje, ateityje, tikėtina, bus dažnesnės. Specialistai pataria laiką leisti viduje ar bent jau pavėsyje, bet kartais tai nėra įmanoma. Tačiau mokslininkai ruošia įdomią priemonę, kuri padėtų susitvarkyti su tokiomis karščio bangomis.
(0)
2021-02-23
9
Elektromobiliai dėl savo masyvių baterijų yra gana sunkūs. Norėdami juos išlaikyti pakankamai lengvus turėsime kurti naujas lengvas medžiagas. Mokslininkai Glazgo universitete jau sukūrė ypatingai kietą, tvirtą ir ilgaamžę kompozitinę medžiagą, kuri ateityje galės būti naudojama ne tik automobiliuose, bet ir lėktuvuose bei erdvėlaiviuose.
(0)
2021-02-03
27
MIT mokslininkai, pasisemdami įkvėpimo iš gamtos ir sintetinio pluošto kevlaro, sukūrė savaime susidarančias nano juostas, kurios, jų teigimu, yra tvirtesnės už plieną.
(0)
2021-01-06
4
Ekstremalias sąlygas – itin didelį greitį, kliūtis lenktynių ruože – atlaikančių specializuotų konstrukcijų, pagamintų iš šiuolaikinių kompozitinių medžiagų, kokybė turi būti nepriekaištinga. Neseniai Bahreine vykusiose „Formulės-1“ lenktynėse komandos „Haas“ vairuotojo gyvybę išgelbėjo italų įmonės „Dallara Automobili“ suprojektuotas specializuotas anglies pluošto kompozito kėbulas. Prie šių konstrukcijų tikrinimo metodų kūrimo bei taikymo prisideda ir KTU Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto mokslininkai.
(5)
2020-12-03
62
Lankasterio universiteto mokslininkai sukūrė naują būdą energijai kaupti. Metalo-organiniai karkasai energiją gali išlaikyti mėnesius ar net metus ir ją paleidžia tik šiltai paprašytas.
(0)
2020-06-11
26
Vėjo jėgainės ir lėktuvai gaminami iš lengvų, bet stiprių kompozitinių medžiagų. Kuo medžiagos lengvesnės, tuo didesnis konstrukcijos efektyvumas – pagaminama daugiau elektros, mažesnės kuro sąnaudos.
(0)
2020-03-08
14
Kaip paprasta kelių medžiagų derinimo ir apjungimo idėja padeda statyti tvirtus namus, lengvus lėktuvus, lanksčius ekranus ir pažangius vaistus
(0)
2020-02-19
6
KTU mokslininkai kartu su kolegomis iš Latvijos, Danijos, Švedijos, Slovakijos, Ukrainos, Čekijos, Baltarusijos ir JAV kuria daugiafunkcines kompozitines medžiagas, skirtas orlaivių, automobilių, vėjo jėgainių ir kitų konstrukcijų gamybai. Tarptautinė mokslininkų komanda siekia, kad naujai sukurta medžiaga būtų ne tik patvari, tačiau kartu pasitarnautų aptinkant plika akimi neįžvelgiamus pažeidimus.
(0)
2019-10-10
38
„Tufts“ universiteto mokslininkai sukūrė ypatingą šilką - jis gali susiraukšlėti, sukurdamas sudėtingus raštus, o tada vėl išsitiesti. Šis ciklas gali būti kartojamas vėl ir vėl. Tai - nemenkas pasiekimas, tik kam toks šilkas galėtų būti panaudotas?
(1)
2019-06-24
21
Kaip sustabdyti kulkas, panaudojus pačią lengviausią medžiagą? Toks klausimas įkvėpė daugybę mokslininkų ir jie sukūrė pažangias bei lengvas medžiagas, kurios leidžia kareiviams išlikti judriais, o transporto priemonėms lengvomis. Dabar Šiaurės Karolinos Valstijos universiteto mokslininkai skelbia sukūrę dar geresnę apsaugą nuo kulkų. Ir naujoji medžiaga sveria dvigubai mažiau, palyginus su tradiciniais šarvais.
(1)
2018-08-17
17
Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos kažkodėl ėmėsi domėtis vorais. Kartu su Purdue Universiteto mokslininkai karinių pajėgų inžinieriai šiuo metu įtemptai tiria voratinklius. Manoma, kad sukauptos žinios labai pravers ateityje.
(4)
2018-03-02
42
Jei reikėtų atspėti, ką bendro turi išmanieji telefonai, neperšaunamos liemenės, teniso raketės, šalmai ir „Ferrari F40“, kokių variantų turėtumėte? Juos jungia medžiaga, kuri jos išradėją įrašė į JAV Nacionalinę išradėjų šlovės alėją.
(1)
2014-10-19
23
<p style="font-style:italic">Mediena gali laikyti ateities dangoraižius – dabar ji tvirtesnė ir plačiau pritaikoma, nei kada nors</p>
(6)
2014-08-13
18
Kompanijos Sharp ir Kioto universiteto (Japonija) mokslininkai sukūrė naują kompozitinę medžiagą, kuri tinkama naudoti šiandien plačiai naudojamuose ličio jonų akumuliatoriuose. Mokslininkai tikina, kad naujoji medžiaga leis tokiems akumuliatoriams gyvuoti net iki 70 metų.
(2)
2014-07-24
13
Masačiusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai išrado porėtą medžiagą, kuri saulės energiją paverčia garu. Išradimas gali praversti kraštuose, susiduriančiuose su elektros energijos tiekimo problemomis.
