Lietuvos fizikų darbai (Fizika | Mokslas)
.
(1)
2024-12-17
81
KTU mokslininkai sukūrė nanolazerį – sidabro nanokubus panaudojo šviesos generavimui.
(0)
2024-10-18
25
Aliuminio detalės tarnaus iki 20 kartų ilgiau: lietuvių technologija žada proveržį automobilių, gynybos ir aviacijos pramonėje.
(0)
2024-05-16
1
Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo institutas (KTU MMI) prisijungė prie vienos iš CERN programų – DRD1 (angl. Detector Research and Development). Pagrindinis šios programos tikslas – spręsti klausimus, susijusius su dalelių detektoriams naudojamų medžiagų ir dujų tyrimais. Programoje dalyvauja 160 narių ir programos partnerių.
(0)
2024-04-08
5
Vandenilis – gyvybei būtinas cheminis elementas, kuris yra organinių junginių bei vandens sudedamoji dalis. Natūraliomis sąlygomis vandenilis – tai dujos, kurios egzistuoja dviatomių molekulių pavidalu. Svarbu tai, kad jis laikomas ateities kuru, kuris, tikimasi, iš dalies pakeis benziną ir dyzeliną.
(0)
2024-03-11
32
Kovo 11-ąją, švęsdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, neužmirštame ir savo brolių bei sesių ukrainiečių, jau trečius metus kovojančių prieš okupantus.
(0)
2024-01-30
9
Dešimtmetį veikianti ir lazeriais didžiąsias pasaulio laboratorijas ir net gynybos sektoriaus atstovus aprūpinanti bendrovė „Quantum light instruments“ pagamino naują įrenginį, kuriuo galės naudotis ne tik puslaidininkių pramonės, bet ir biomedicinos tyrimų įmonės. Naujausias įmonės projektas – didelio pasikartojimo dažnio derinamo bangos ilgio lazeris – DIDADELA.
(0)
2023-11-23
6
Automodeliavimas – techninio sporto šaka, sudominusi Kauno technologijos universiteto ketvirtakursį Dominyką Budrį dar mokyklos laikais. Į savo hobį pažvelgęs ypač rimtai, studentas šių metų spalį dalyvavo ISRA (International Slot Racing Association) čempionate, vykusiame Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Naujajame Džersyje. Jame pasaulio trasinio automodeliavimo čempionu vaikinas tapo jau ketvirtąjį kartą.
(0)
2023-11-13
2
Spalio pradžioje 2023 m. Nobelio chemijos premijos laureatais paskelbti mokslininkai Moungis G. Bawendis, Louisas E. Brusas ir Aleksejus Jekimovas „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“.
(0)
2023-10-27
1
Savo darbą pradeda Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Aplinkotyros skyriaus mobili taršos matavimų laboratorija! Jos tikslas yra „Horizon Europe“ projekto „EDIAQI“ užduotis – atlikti ilgalaikius oro kokybės tyrimus vienos iš Lietuvos mokyklų patalpų ore.
(0)
2023-10-20
8
Prieš daugiau nei šimtą metų policijos tyrėjai pradėjo naudoti pirštų atspaudus, kad būtų lengviau susekti nusikaltėlius. Šiandien kiti tyrėjai – chemikai – kuria molekulinius „pirštų atspaudus“, kad jutikliams būtų lengviau susekti įvairius virusus ar kitus ieškomus objektus.
(0)
2023-08-07
8
Šiuolaikinis pasaulis jau nebegali apsieiti be lazerių. Jie naudojami visur: pramonėje, medicinoje, gynyboje, mūsų kasdienėje buityje. Ir, žinoma, ši technologija domina mokslininkus; įvairūs lazeriai vis tobulinami, atliekama gausybė tyrimų, kurių rezultatai anksčiau ar vėliau perkeliami praktiniam panaudojimui.
(0)
2023-07-27
6
Vytautas Žutautas negalvojo, kad kada nors gyvenime užsiims chemija. Užaugęs Žemaitijoje, prie Platelių, pasirinko anuometinį VGTU, kur baigė bioinžinerijos bakalauro bei nanobiotechnologijos magistro studijas. O vėliau, paskatintas dėstytojos, tapo Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) chemijos mokslų doktorantu, dirbančiu Nanoinžinerijos skyriuje. Kaip pats sako – netyčia.
(0)
2023-06-22
21
Socialiniame tinkle „Research Gate“ įvedus raktinį žodį „Pyragas“, sistema jums pasiūlys gausybę viso pasaulio mokslininkų straipsnių, kuriuose bus paminėta ši pavardė.
(2)
2023-06-15
5
Eksperimentuoti mėgstantis elektroninės muzikos kūrėjas Leonas Somovas veikiausiai net nesapnavo, kad jam teks sugroti „duetu“ su viena galingiausių gamtos stichijų – žaibu. Tokį įdomų instrumentą pagamino Kauno technikos kolegijos absolventas Justinas Kerševičius sukūręs Teslos ritę, o L. Somovas šį aparatą pasitelkė muzikos kūrybai.
(0)
2023-05-28
31
FTMC Optoelektronikos skyriaus komanda užpatentavo išradimą, kuris vadinasi taip: „Plačiajuostę aukšto dažnio spinduliuotę generuojantis / stiprinantis įrenginys, naudojantis puslaidininkines supergardeles“. Kad toks įrenginys galimas sukurti, teoriškai buvo numanoma dar prieš 30 metų. Tačiau lietuvių mokslininkai pirmieji pasaulyje tai įrodė praktiškai.
