Medžiagos ir jų savybės (Fizika | Mokslas)
.
(5)
2008-07-18
7
Medžiagų mokslo atstovai žarsto komplimentus grafenui nuo pat jo sukūrimo 2005 metais. Vieno atomo storio anglies plėvelės pasižymi geresniu laidumu elektronams nei silicis ir iš jau galima gaminti greitaveikius mažos galios tranzistorius. Dabar pirmą kartą mokslininkams pavyko išmatuoti savitąjį grafeno stiprumą, ir jie pripažino, jog tai yra stipriausia kada nors testuota medžiaga. Atradimas leidžia manyti, jog grafenas puikiai tiks ateities ultragreitų mikroprocesorių i...
(6)
2008-07-16
0
Kembridžo universiteto mokslininkai šiek tiek priartėjo prie aukštatemperatūrių superlaidininkų paslapties įminimo. Bent jau taip teigiama straipsnyje, išspausdintame liepos 9 d. „Nature“ žurnalo numeryje.
(1)
2008-06-27
2
Džono Hopkinso universiteto (JAV) tyrėjams ir jų kolegoms iš Kinijos mokslo ir technologijos universiteto pavyko atskleisti kai kurias neseniai atrasto superlaidininko paslaptis. Manoma, kad naujasis aukštatemperatūris geležies pagrindo superlaidininkas bus plačiai pritaikytas pramonėje, medicinoje, energijos išgavimo ir transporto srityse.
(5)
2008-03-30
0
John Tse (nuotraukoje) iš Kanadoje esančio Saskačiavano universiteto (University of Saskatchewan) ir jo kolegos iš Vokietijos Markso Planko chemijos instituto (Max-Planck-Institut für Chemie) pirmą kartą eksperimentiškai įrodė, jog superlaidumas pasireiškia ir molekulinių hidridų medžiagose.
(0)
2008-02-21
0
Grafenas yra labai paprastos atominės struktūros nanomedžiaga, tačiau jo pritaikymo sritys nepaprastai plačios. Nors grafenas atrastas vos prieš ketverius metus, manoma, jog ši medžiaga yra labai realus kandidatas pakeisti šiuolaikinių elektroninių prietaisų pagrindą – silicį.
(2)
2008-01-15
1
Švedijos Upsalos universiteto mokslininkai sukūrė kompiuterinį modelį, rodantį, kaip tirpsta ledas jį apšvietus infraraudonojo lazerio spinduliais. Molekulių dinamikos kompiuterinis modeliavimas leidžia pažvelgti į ypač greitus procesus, kurių kitais būdais nepavyktų užfiksuoti, nes jie trunka vos milijardines sekundės dalis ar dar trumpiau. Tarsi filme, kompiuteris leidžia užfiksuoti atskirus šio proceso „kadrus“.
(2)
2007-10-30
0
Straipsnyje, išspausdintame spalio 12 d. žurnalo „Physical Review Letters“ numeryje, Niujorko Ročesterio universiteto matematikos profesorius Alanas Grinlyfas (Allan Greenleaf) su bendraautoriais pasiūlė naują maskuotės idėją. Pateikti rezultatai leidžia tikėtis, jog tarp dviejų taškų erdvėje įmanoma sukurti tam tikrą nematomą tunelį.
(0)
2007-10-27
0
Prinstono universiteto (JAV) mokslininkų vadovaujama tyrėjų grupė sukūrė puslaidininkinę medžiagą, pasižyminčia tuo, jog šviesa joje lūžta į priešingą pusę nei įprastinėse gamtoje sutinkamose medžiagose. Ši stulbinanti savybė gali gerokai pagerinti medicininės diagnostikos ar greitų ryšio tinklų įrangos veikimą.
(20)
2007-09-15
1
Dar vasaros pradžioje pasirode pirmieji pranešimai apie tai, jog pastebėtas keistas reiškinys - sūrus vanduo, veikiamas radio bangomis gali degti. Šį reiškinį visai atsitiktinai pastebėjo inžinierius Johnas Kanzius (vardas ir pavardė rodo potecialią lietuvišką kilmę) iš Vašingtono valstijos (JAV). Mokslo pasaulis ganėtinai skeptiškai reagavo į tokius teiginius, tačiau dabar atlikti chemijos mokslo daktaro Rustumo Roy'aus eksperimentai tą visiškai patvirtina.
(0)
2007-08-26
2
Niujorko universiteto mokslininkai Romeo Aleksanderis (Romeo Alexander) ir Polas Garabedianas (Paul Garabedian) paskutiniajame „Proceedings of the National Academy of Sciences“ numeryje paskelbė straipsnį apie neįprastą stelaratoriaus ričių konstrukciją. Tikimasi, jog tokia patobulinta konstrukcija padės išspręsti svarbiausią termobranduolinės sintezės reaktorių problemą – pramušimus plazmoje, dėl kurių dalelės ištrūksta iš reaktoriaus ir gali sugadinti visą įran...
(4)
2007-07-11
3
Vanduo yra labiausiai paplitusi medžiaga pasaulyje. Su juo susiduriama kasdien - o kaip gi kitaip, be jo nei vienas iš mūsų negyventų. Mes taip prie jo pripratome, jog net nepastebime keistų vandens savybių, kurias turbūt daugelis yra pastebėjęs, tačiau retas žino kodėl taip yra. Argi niekada nekilo klausimas, kodėl vandens čiuožikai neskęsta, o kiti vabzdžiai prigeria? Kodėl ant vandens paviršiaus laikosi atsargiai padėtos adatos, nors įpylus spirito ar muilo, ji iš ka...
(5)
2007-07-11
1
Apie nematomą apsiaustą yra girdėję visi – vien jau iš garsių filmų „Nematomas žmogus“, „Žiedų valdovai“, „Grobuonis“ ir kitų. Tiesa, visuose filmuose nematomumas yra kitoks – pats tikriausias ir „teisingiausias“ pavaizduotas filme „Nematomas žmogus“. Kituose gi yra nemažai išlygų – žiedo sergėtoją Frodo elfų apsiaustas sulieja su gamta, grobuonis vizualiai neišnyksta, tačiau pavirsta į neaiškų išskydusį vaizdą. Bet tai tėra filmai. Pasiro...
