Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Nanotechnologija (Fizika | Mokslas)

.
(4) 2019-03-25 113
Apie grafeną pirmą kartą garsiau pradėta kalbėti 2004-aisiais metais, kai publikuotas pirmasis mokslininkų darbas. Ir vos po 6-erių metų už grafeno tyrimus A. Geimui ir K Novoselovui buvo skirta Nobelio premija fizikos srityje. Praktiškai iškart buvo pradėta kalbėti apie nuostabias grafeno savybes ir kaip jis pakeis pasaulį, tačiau ženklesnės praktinės jo naudos vis nesulaukiame. Iki šiol.
(14) 2019-02-27 73
1940-aisiais buvo sukurtas AA 7075 aliuminio lydinys, kuris yra beveik toks pat stiprus kaip plienas, tačiau sveria tris kartus mažiau. Deja, šio lydinio panaudojimas buvo gana ribotas, kadangi dalys, pagamintos iš šio lydinio, negalėjo būti tarpusavyje suvirintos. Tačiau mokslininkai skelbia radę šios problemos sprendimo būdą.
(0) 2019-02-25 52
Metalų korozija gali susilpninti įvairias struktūras ir net sukelti tiltų ar vamzdynų avarijas. Antikorozinės dangos padeda tam užkirsti kelią, tačiau jos tampa neefektyvios, kai yra praduriamos, įtrūksta ar yra kaip nors kitaip pažeidžiamos. Dabar Northwestern’o universiteto mokslininkai skelbia sukūrę save pasigydančią dangą, kuri per kelias sekundes gali susitaisyti savo įtrūkimus.
(0) 2019-02-24 44
Nors grafenas – itin perspektyvi dvimatė medžiaga, pagaminti ją – vis dar nemenkas iššūkis.
(0) 2019-02-08 8
Jeigu svarstote, kokių specialistų ateityje reikės daugiausia, verta peržiūrėti inovacijų, kurios esmingai keičia kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę, atradimų periodiškumą. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Rimantas Raudonis sako, kad kiekviena kokybiška inovacija pradžioje išgyvena inkubacinį periodą ir tik vėliau ji masiškai skverbiasi į visas gyvenimo sritis, kol pasiekia įsisotinimo laipsnį.
(0) 2019-01-11 20
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai atspausdino apie 50 kartų už aguonos grūdą mažesnę Vyčio skulptūros kopiją.
(1) 2018-12-17 9
Dydis – svarbu. Ypač, kai kalbama apie nanometro – milijardinės metro dalies – mastelio dydžius. Tokius mažus objektus sukurti nelengva, tad MIT tyrėjų pasiekimas gali smarkiai paspartinti
(0) 2018-08-17 7
Ličio jonų baterijos yra ganėtinai efektyvios, tačiau gali būti kiek per brangios. Tad labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp naudojamų medžiagų bei jų efektyvumo ir, atrodo, kad suteikus senajai druskai „naujų galių“, ji gali duoti daugybę naudos. Mokslininkai iš Karaliaus Abdulaho mokslo ir technologijų universiteto (KAUST) atrado būdą, kaip „suardžius“ grafeną pagerinti natrio jonų bateriją.
(0) 2018-08-15 21
Kai kalba pasisuka apie naujas medžiagas, neabejotinai, jų plonumas yra viena iš ryškiausių savybių. Brazilijos mokslininkai skelbia sukūrę trijų atomų storio dvimatę medžiagą „hemateną“, kurią sudaro geležies rūdos plokštelės. Kaip ir dažnai būna su 2D medžiagomis, hematenas, atrodo, turi visai kitokių savybių, nei įprastai būtų galima tikėtis.
(0) 2018-07-27 42
Mokslininkai sukūrė mažytį rotorių, apsisukantį iki 60 milijardų kartų per minutę – tai greičiausias žmogaus sukurtas rotorius, 100 000 kartų greitesnis už vidutinį dantų grąžtą.
(0) 2018-07-27 19
Mažų namelių mada kažkuo yra visai žavinga. Žmonės kraustosi į itin mažo ploto būstus, dažnai įrengtus ant mobilių platformų. Tačiau jie turi vieną problemą - jie visi kažkokie dideli. Todėl mokslininkai nusprendė parodyti, kaip iš tikrųjų atrodo mažas namas.
(0) 2018-06-12 34
Dauguma baterijų yra pagamintos taip, kad vienoje jų pusėje yra anodas, o kitoje – katodas ir juos skiria separatorius. Dabar Kornelio universiteto inžinieriai sukūrė neįprastą ir naują struktūrą, kurios sudedamosios dalys persipynė ir, jų nuomone, tai leidžia bateriją įkrauti per keletą sekundžių.
(9) 2018-03-27 119
Atrodo, kad grafenas turi begalę puikių savybių. Dabar mokslininkai nustatė, kad suspaudžiant du grafeno sluoksnius ir juos sukant, tokia medžiaga tampa superlaidi.
(1) 2018-01-01 12
Viena iš didžiausių šių laikų medicinos mokslo problemų - antibiotikams atsparios bakterijos. Jau egzistuoja ligas sukeliančių bakterijų, kurios nebijo jokių mūsų turimų vaistų. Tai - ne tik evoliucijos įrodymas, bet ir tūkstančius mirčių galintis sukelti fenomenas. Visgi, mokslininkai jau ruošia atsakymą - bakterijas nuodys ne vaistais, o badys plieniniais nano-strypais.
(3) 2017-12-01 70
Dabartiniame pasaulyje visi esame priklausomi nuo prietaisų su baterijomis, geriausias pavyzdys yra išmanusis telefonas. Mokslininkai stengiasi pagerinti dabartines ličio baterijas, bet kol kas didelio proveržio nesulaukėme.