Technika fizikoje (Fizika | Mokslas)
.
(0)
2020-04-10
5
Susidūrus su virusų ar bakterijų sukeltomis epidemijomis viena pagrindinių problemų yra ligos plitimo stabdymas laiku nustatant užsikrėtusius asmenis. Kuo greičiau ir paprasčiau tai galima padaryti, tuo geriau. Todėl jutikliai – prietaisai, kurių matuojamas fizikinis (pvz., temperatūra, įtampa, srovė) dydis keičiasi aplinkoje esant, tarkime, koronaviruso, tokiais atvejais yra nepamainomi.
(0)
2020-04-03
19
Prieš beveik metus Nobelio premijos laureatas prof. Gérard’as Mourou įžiebė vieną galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai. Jo kūrėjai pasidalino, kaip lazeris veikia, kuo jis ypatingas, ir kur bus pritaikomas.
(3)
2020-02-28
104
Australijos branduolių sintezės įmonė „HB11 Energy“, kuri yra glaudžiai susijusi su Naujojo Pietų Velso universitetu, teigia atradusi būdą revoliucionizuoti dabartinę branduolių sintezės technologiją ir taip potencialiai padedanti pagrindus naujai energijos generavimo erai.
(4)
2020-02-06
53
2018 m. liepos mėn. Purdue universiteto tyrėjai sukūrė sparčiausiai pasaulyje besisukantį objektą – 60 milijardų apsisukimų per minutę. Skamba įspūdingai, bet tai yra menkniekis, palyginus su nauju rekordu.
(1)
2019-11-19
36
Jei reikėtų save apginti, ką pasirinktumėte: droną ar lazerį? JAV karinės oro pajėgos linksta prie lazerio. Ypač, kai pamatė ką sugeba naujasis „Lockheed Martin“ ginklas.
(0)
2019-10-29
14
Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto mokslininkų grupė kartu su kolegomis iš Japonijos bei Latvijos atliko pasaulinio lygio tyrimus ir jo rezultatus publikavo prestižiniame mokslo žurnale, kur atrenkami patys novatoriškiausi ir mokslui reikšmingiausi straipsniai. Jų darbas padės kurti itin mažus lazerius, kurie galėtų prisidėti žmogaus organizmo viduje diagnozuojant daugelį ligų, tarp jų ir onkologines.
(15)
2019-10-21
98
Jei langas tęsiasi per visą pastato kampą, įprastai jis būna pagamintas iš dviejų stiklo lakštų, kurie sujungiami metaline tarpine. Tačiau Vokietijos mokslininkai teigia, kad jiems pavyko sukurti metodą, kaip vientisą stiklo lakštą sulenkti 90 laipsnių kampu ir toks stiklas visiškai nepraranda savo optinių savybių.
(19)
2019-10-16
25
Šiandien 90 iš 100 lyderiaujančių pasaulio universitetų jau naudoja lietuvių mokslininkų sukurtus lazerius; beveik visi Lietuvoje pagaminti lazeriai eksportuojami, o mūsų lazerių įmonėse dirbančių specialistų sukuriama pridėtinė vertė 3 kartus viršija sukuriamą kituose pramonės sektoriuose. Specialistų vertinimu, turime milžinišką potencialą plėstis, nes lazerių poreikis pasaulyje auga geometrine progresija, o didžiausi augimo šaltiniai – savaeigių automobilių sektorius ir kosmoso pramonė.
(4)
2019-08-09
32
Viskonsino-Madisono universiteto fizikai sukūrė besisukantį plazmos rutulį, kurį jie vadina „miniatiūrine Saule“. Teigiama, kad taip bus galima laboratorinėmis sąlygomis tyrinėti žvaigždėse vykstančius procesus.
(1)
2019-08-06
60
Lietuvos lazerių fizikos ekspertai sukūrė ultratrumpų impulsų lazerį, kuris gali naikinti branduolines atliekas ir jų skilimo pusperiodį sumažinti nuo dešimčių tūkstančių metų iki kelių sekundžių, valandų ar mėnesių, priklausomai nuo veikiamos medžiagos, rašoma pranešime spaudai.
(0)
2019-07-31
12
Lazeriniu interferometriniu toliamačiu (laser ranging interferometer – LRI) buvo išmatuoti vos 200 pikometrų atstumo pokyčiai tarp dviejų apie Žemę skriejančių zondų. LRI sekamas atstumas
(0)
2019-06-07
99
Lietuva pelnytai gali vadintis lazerių valstybe. Prieš porą savaičių Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių pagaminta viena galingiausių pasaulyje lazerinių sistemų SYLOS.
(1)
2019-06-05
4
Vandenyne susiformavusi šiukšlių sala, dešimtys kilogramų plastiko jūros gyvūnų skrandžiuose – tokias naujienas girdime vis dažniau. Nuo žmonių veiklos padarinių kenčia ne tik vandenynai – panašiu būdu mes teršiame ir kosmosą.
(0)
2019-05-12
43
Vilniuje dirba apie 1000 lazerininkų ir toks skaičius daro įspūdį net galingiausioms pasaulio valstybėms.
(5)
2019-05-01
42
Branduolinė energetika gali pasiūlyti nebrangią elektros energiją bei sukurti mažai išmetamųjų teršalų, tačiau yra vienas rimtas trūkumas – radioaktyvios atliekos. Jos lieka mirtinai pavojingos tūkstančius metų. Tačiau fizikos mokslų profesorius, Nobelio premijos laureatas bei šiek tiek primenantis mokslininką iš gerai žinomo filmo „Atgal į ateitį“, Gerard’as Mourou siūlo puikų būdą, kaip susitvarkyti su branduolinių atliekų problema.
