Superkietumas (Fizika | Mokslas)
.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Deimantai vertinami dėl savo kietumo. Juvelyriniuose papuošaluose jie gali išlikti ištisas kartas ir būti atsparūs įbrėžimams kasdienio dėvėjimo metu. Kaip ašmenys ar grąžtai jie gali prasiskverbti beveik pro bet ką – ir nesuirti. Kaip milteliai deimantai šlifuoja brangakmenius, metalus ir kitas medžiagas.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Ar galėtume sukurti savo beskaro plieno šarvus, tokius kokius turėjo mandalorietis?
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Deimantas yra viena kiečiausių mūsų naudojamų medžiagų. Deimantai pramonėje naudojami pjovimui ir šlifavimui. Įskaitant ir deimantų pramonę - deimantai yra šlifuojami ir deimantų dulkėmis. Todėl kinų išradimas skamba kaip neįtikėtina svajonė.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Jungtinės Karalystės Durhamo universiteto ir Vokietijos Fraunhoferio instituto inžinieriai tvirtina sukūrę pirmąją pasaulyje neperpjaunamą medžiagą iš kurios galima pagaminti įvairių naudingų dalykų: nuo neperpjaunamų dviračio spynų, iki lengvų ir neįtikėtinai tvirtų šarvų.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Ši medžiaga yra tvirtesnė už plieną, gali atremti kulkas, bet yra lengvesnė nei bet kokie metalo lydiniai, o taip yra dėl to, kad ši naujoji „supermedžiaga“ yra pagaminta praktiškai iš medienos. Ją sukūrė Energijos tyrimų centro universiteto mokslininkas Liangbing Hu su savo kolegomis.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
<em>Technologijų progresas dažniausiai laikomas judėjimu į priekį – tačiau kartais technologijos pakeičia kursą į praktiškai priešingą kryptį. Vienas iš įdomiausių tokio reiškinio p
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Mokyklose mokėmės, kad medžiagos esti kietos, skystos arba dujinės. Teisingumo dėlei, dar egzistuoja plazminė agregatinė būsena, kuri dažnai pamirštama. Tačiau ir tai dar ne viskas. Panašu, kad mokslininkai atrado naują – penktąjį medžiagos būvį.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Ilgus metus mokslininkai žinojo, jog anglis, kurios atomai išdėstyti tam tikra tvarka, gali būti neįtikėtinai tvirta. Vienas tokių atvejų – grafenas, kuris ilgą laiką buvo laikomas pačia tvirčiausia žmogui žinoma medžiaga.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
<i>Australijos mokslininkai pirmą kartą sintezavo grynus lonsdeilito kristalus – anglies mineralo, galinčio pjauti netgi deimantą.</i>
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkai laboratorijoje išlydę titaną ir auksą sukūrė itin tvirtą medžiagą. Lydinys yra kiečiausia žmonijai žinoma metalinė medžiaga, suderinama su gyvais audiniais, sako JAV fizikai.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Gebėjimas manipuliuoti struktūromis atominiame lygmenyje jau drastiškai keičia mūsų pasaulį. Nuo dirbtinės žmogaus odos, kuria galima „jausti“, iki nanoscopinių dumblių „kuprinių“, skirtų absorbuoti chemoterapiniams vaistams – kiekviena panaši technologija smarkiai palengvina žmonėms gyvenimą. Tačiau naujausias išradimas – super maža 3D gardelė gali sukelti tikrą revoliucija mūsų kasdieniame gyvenime.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkai, plušantys Šiaurės Karolinos valstijos universitete, atrado naują kietos anglies atmainą, kurią pavadino Q-anglimi. Kitos iki šiol žinomos kristalinės anglies atmainos buvo deimantas ir grafitas. O taip pat šie mokslininkai, panaudodami Q-anglį, sukūrė būdą gaminti deimantams giminingas struktūras kambario temperatūroje, esant įprastiniam atmosferos slėgiui, rašo phys.org.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Lemputės, pagamintos iš neįtikėtinų savybių turinčios medžiagos grafeno, pardavime pasirodys jau šįmet. Žadama, kad jos bus ryškesnės, pigesnės ilgaamžiškesnės ir naudos dešimtadaliu mažiau energijos nei pačios geriausios LED lemputės, rašo Sciencealert.com.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Naujo tyrimo metu nustatyta pati tvirčiausia žmonėms žinoma biologinės kilmės medžiaga. Rezultatai nustebino mokslo pasaulį.