Keista fosilija Pietų Kinijoje atskleidžia intriguojantį ryšį su pirmaisiais amerikiečiais

Kinijos mokslų akademijos mokslininkai, įvertinę iš 14 000 metų senumo kaukolės išskirtas branduolių ir mitochondrijų sekas, nustatė, kad moteris, kuriai jos kadaise priklausė, Mengzi Ren, buvo artimai susijusi su gyventojais, kurie galiausiai pirmieji įžengė į Ameriką, rašo sciencealert.com.

Nuo pat 2008 m., kai Raudonojo elnio urve, esančiame Kinijos pietvakariuose, buvo atrasta dešimtys vėlyvojo paleolito žmogaus kaulų, antropologai suka galvas, kam jie galėjo priklausyti.

Jų amžių galima nustatyti tik pagal aplinkinius kapavietės bruožus. Netgi neaišku, ar visi kaulai, tarp kurių yra kaukolės fragmentas ir šlaunikaulio viršutinė dalis, priklauso tam pačiam asmeniui.

Aišku tik tai, kad tas, kas juos paliko, atstovavo unikaliam archajiškų ir šiuolaikinių savybių mišiniui.

Galbūt, kitaip nei senesnės homo floresiensis populiacijos, tai buvo išlikę protėviai, besistengiantys išlikti Azijos pietryčiuose. O gal tai buvo hibridinis daug senesnių žmonių ir modernesnių populiacijų mišinys.

Taip pat gali būti, kad keletas protėvių bruožų tiesiog išliko jų genuose, nepaisant tūkstančius metų trukusios evoliucijos.

Norėdami tiksliai išsiaiškinti, kurioje mūsų išsiplėtusio genealoginio medžio vietoje yra Mengzi Ren, tyrėjai nustatė DNR seką, kurią pavyko išgauti, ir sudarė jos žemėlapį pagal standartinį genomo etaloninį modelį.

Kadangi mitochondrijų DNR perduodama tik per motinos kiaušinėlį, jie galėjo nustatyti, kad jos matriarchalinė linija yra jau išnykusi šaka, kuriai dabar atstovauja tik dvi šiuolaikinės subpopuliacijos.

Atidžiai išnagrinėjus jos branduolinę DNR, buvo patvirtintas Megzi Ren glaudus ryšys su anatomiškai šiuolaikiniais žmonėmis.

„Senovinės DNR metodas yra tikrai galingas įrankis“, – sako Kinijos mokslų akademijos archeologas Bing Su.

„Jis gana tvirtai pasako, kad, nepaisant neįprastų morfologinių bruožų, Raudonojo elnio urvo žmonės buvo šiuolaikiniai žmonės, o ne archajiška rūšis, pavyzdžiui, neandertaliečiai ar denisoviečiai“, – aiškino mokslininkas.

Nors Mengzi Ren giminingesnė dabartinėms pietų Kinijos populiacijoms nei gyvenančioms šiaurėje, ji turi mažiau bendrų bruožų su žmonėmis, kurie dabar gyvena visoje Azijos pietryčių dalyje, o tai rodo, kad prieš tūkstančius metų regione jau buvo gerai susiformavusių, diversifikuotų populiacijų.

Tai nereiškia, kad Azija buvo apgyvendinta iš apačios į viršų. Yra tvirtų įrodymų, kad palyginti nedidelė žmonių populiacija taip pat leidosi žemyn iš šiaurės, kad apgyvendintų rytus, grupė, kuri būtų išsiskirsčiusi, kad galėtų persikelti per ledu padengtą Beringo sąsiaurio ruožą ir apgyvendinti didžiules Amerikos dykumas.

Susiejus Mengzi Ren DNR su šios šiaurinės populiacijos DNR sekomis, atsirado tvirtų įrodymų, kad ne tik šiuolaikinės Azijos populiacijos ir Amerikos pirmosios tautos, bet ir senovinės Azijos linijos yra susijusios.

„Tokie duomenys ne tik padės mums susidaryti išsamesnį vaizdą apie mūsų protėvių migraciją, bet juose taip pat yra svarbios informacijos apie tai, kaip laikui bėgant žmonės keičia savo fizinę išvaizdą, prisitaikydami prie vietinės aplinkos, pavyzdžiui, odos spalvos pokyčiai reaguojant į saulės spindulių poveikio pokyčius“, – sako Bing Su.

Jei viskas vyks pagal planą, Mingzi Ren bus ne vienintelė, kurios genai bus iššifruoti. Ne tik Raudonojo elnio urvas, bet ir daugybė kitų vėlyvojo pleistoceno vietovių visoje Azijoje turi daugiau paslapčių, kurias reikia atskleisti.

Neabejotina, kad tuose kauluose atrasime daugiau detalių apie tai, kaip šiandieninė žmonių populiacija keliavo, apsigyveno ir ištyrinėjo kiekvieną mūsų planetos centimetrą.

Šis tyrimas paskelbtas žurnale „Current Biology“.