Įspūdingas radinys Afrikoje: panašu, kad surastas antrasis žudikas, kuris galutinai pribaigė dinozaurus

Prie Vakarų Afrikos krantų buvo aptiktas tikėtinas asteroido smūgio krateris iš pastarųjų dinozaurų laikų, todėl kyla klausimų, ar asteroidas, sunaikinęs dinozaurus, galėjo turėti mažesnį brolį, kuris smogė maždaug tuo pačiu metu.

Krateris, pasislėpęs po maždaug 900 metrų vandens ir 400 m nuosėdų, dar nebuvo tiesiogiai ištirtas; jis buvo aptiktas tik vandenyno dugno rekonstrukcijose, padarytose naudojant seismines bangas. Kad neabejotinai įrodytų, jog krateris iš tiesų yra iš asteroido, mokslininkai turės padaryti gręžinį ir rasti mineralų, kuriuos paveikė didžiulis karštis ir slėgis.

Tačiau kraterio forma rodo nežemišką kilmę, sakė Davidas Kringas, pagrindinis Mėnulio ir planetų instituto mokslininkas, kuris nedalyvavo šiame tyrime, bet buvo vienas iš Čiksulubo (Meksika) smūgio vietos atradėjų – kraterio, kurį paliko asteroidas prieš maždaug 66 milijonus metų nužudė dinozaurus.

Naujasis krateris buvo suformuotas panašiu metu kaip ir Čiksulubo krateris, todėl kyla tikimybė, kad jie abu gali būti susiję.

Įspūdingas radinys

Kai Uisdeanas Nicholsonas, Heriot Watt universiteto (JK) geologas, ir jo komanda pradėjo tyrinėti seisminius duomenis iš Vakarų Afrikos pakrantės, jie neieškojo kosminių uolienų ženklų. Nicholsonas „Live Science“ pasakojo, kad tikslas buvo ištirti tektoniką, kuri prieš 100 milijonų metų skyrė Pietų Ameriką ir Afriką.

Seisminiai duomenys gaunami siunčiant vibraciją iš traluojančio laivo link jūros dugno ir registruojant bangas, kurios atsimuša. Rezultatas yra duomenų rinkinys, parodantis požeminio paviršiaus struktūrą. Tyrėjų nuostabai, jūros dugne, maždaug už 400 kilometrų nuo Gvinėjos ir Bisau Gvinėjos pakrantės, jie aptiko keisto uolienų sluoksnių skilimo įrodymų.

„Krateris yra labai įspūdingas ir nepanašus į nieką, ką aš kada nors mačiau anksčiau“, - sakė Nicholsonas.

Tyrėjai matė apytiksliai apskritą arba elipsės formos skylę, esančią maždaug 8,5 km skersmens ir iki 40 m gylio. Kraterio kraštas atskleidė uolienų deformacijos požymius, o galbūt net medžiagą, išmestą iš pagrindinio kraterio, kuri po smūgio atsidūrė aplink jį. Vienas iš įspėjamųjų bruožų buvo struktūra po kraterio dugnu, kur uolienų sluoksniai buvo iškilę virš jų aplinkos. Šis „centrinis pakilimas“ įvyksta po smūgių, kai smūgio slėgis yra pakankamai didelis, kad uolienoje esantys grūdeliai veiktų kaip skystis, sakė Nicholsonas; uola iš esmės išsisklaido, vėl susilieja ir yra sustingusi tokioje konfigūracijoje.

Intensyvus poveikis

Tyrėjai pavadino struktūrą Nadiro krateriu šalia esančio jūros kalno vardu ir paskelbė apie savo atradimus žurnale „Science Advances“.

Kraterį galėjo sukelti 400 m pločio asteroidas. Tyrėjai apskaičiavo, kad asteroidas trenkėsi į vandenyno dugną su 5000 megatonų TNT galia ir būtų sukūręs 10 km pločio ugnies kamuolį. Tai būtų akimirksniu išgarinę didžiulius vandens ir uolienų kiekius. Smūgis būtų sukūręs 7 balų žemės drebėjimą, kuris būtų galėjęs sukelti daugybę povandeninių nuošliaužų, kurios visos būtų sukėlusios rimtas bangas.

Nicholsonas sakė, kad purslai smūgio vietoje būtų buvę bent 2 km aukščio, o bangos, pasiekusios Vakarų Afrikos pakrantę, galėjo būti 100 km aukščio. Pietų Amerikos pakrantėje, esančioje už 1000 km tuo metu, būtų buvę 5 m aukščio cunamiai.

Galutinai pribaigė dinozaurus?

Remdamiesi uolienų sluoksniais krateryje ir aplink jį, Nicholsonas ir jo komanda nustatė, kad jam yra maždaug 66 milijonai metų, maždaug tokio pat amžiaus, kaip ir smūgis, sukūręs Čiksulubo kraterį prie šiuolaikiniame Jukatano pusiasalyje, užbaigęs dinozaurų amžių. Čiksulubo kraterį sukūrė maždaug 10 km skersmens asteroidas – 25 kartus didesnis už tą, kuris tikriausiai atsitrenkė į Vakarų Afriką. Dėl laiko linijų panašumo kyla klausimas, ar jie buvo susiję.

Sunku pasakyti. Seisminiai duomenys leidžia Nicholsonui ir jo komandai įvertinti naujojo kraterio amžių tik apie 800 000 metų, todėl gali būti, kad smūgiai įvyko gana toli vienas nuo kito ir neturėjo nieko bendro. Kadangi kraterius Žemėje taip dažnai ardo arba sunaikina tektonika, lengva pamiršti, kad geologiniu požiūriu smūgiai yra gana dažni, sakė Kringas.

Tačiau yra keletas scenarijų, kai Čiksulubo krateris ir Nadiro krateris gali būti susiję. Dinozaurus paržudęs asteroidas galėjo skilti netoli Žemės ir galėjo atsitrenkti į planetą per kelias salves, valandų ar kelių dienų skirtumu, sakė Nicholsonas. Arba dvi kosminės uolienos galėjo kilti iš to paties pirminio asteroido, kuris suskilo asteroidų juostoje ir trankėsi į Žemę daugiau nei milijoną ar porą milijonų metų.

Norint gauti daugiau informacijos apie Nadiro kraterį, reikės išgręžti kraterio dugną ir paimti uolienų pavyzdžius, kuriuos būtų galima išanalizuoti, kad būtų galima nustatyti tikslesnę datą. Tačiau net jei pastangos bus patvirtintos ir finansuojamos, tai įvyks ne anksčiau kaip 2024 m. ar 2025 m.