Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Arkliai jau daugelį amžių yra labai svarbūs žmonių transportui ir žemdirbystei. Tačiau norint, kad šie nuostabūs gyvūnai išliktų darbingi ir sveiki, jiems kas keturias-šešias savaites tenka keisti pasagas. Ar žinote, kodėl? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Arkliai (Equus caballus) buvo prijaukinti žmonių reikmėms ir buvo selektyviai veisiami siekiant užtikrinti jų didesnį produktyvumą. O pasagos naudojamos todėl, nes arklių kanopos yra jautrios, todėl jas reikia apsaugoti, sako Kentukio universiteto (JAV) veterinarijos mokslų daktarė ir žirgų augintoja Fernanda Camargo. „Pasagos apsaugo kai kurias žirgo kanopos sritis, – teigia ji. – Jos neleidžia kanopoms pernelyg susidėvėti ir taip tapti jautriomis“. Pasak Misūrio universiteto (JAV), išorinė kanopos dalis – vadinamoji sienelė – yra sudaryta iš į ragą panašios medžiagos, kuri nuolat auga ir turi būti apipjaustoma – panašiai kaip karpomi žmogaus nagai. „Pasagos taip pat padeda kanopai išlaikyti tinkamą formą“, – aiškina F.Camargo. Tačiau dėl nelygaus reljefo – pavyzdžiui, smėlio ir akmenų – kanopa gali nusidėvėti ir atsidengti jautri vidinė dalis. Tuomet arklys jaučia skausmą ir gali nutikti taip, kad jis nebegalės vaikščioti. Istoriškai tokie sutrikimai neleisdavo naudoti arklių mūšio laukuose ar derliaus nuėmimo metu, todėl kanopų sienelėms sutvirtinti buvo pradėtos naudoti pasagos, teigia veterinarijos mokslų daktarė. Apskaičiuota, kad arkliai „avėjo“ vienokias ar kitokias pasagas nuo pat tada, kai buvo prijaukinti – maždaug prieš 6000 metų. Iš pradžių pasagos buvo gaminamos iš odos arba augalinės medžiagos. Apie 500 mūsų eros metus prie kanopų pirmą kartą buvo prikaltos metalinės pasagos, kurios per kitus 500 metų tapo įprastomis, pasakoja F.Camargo. Pasak jos, nors vis dar dažniausiai naudojamos aliumininės ir plieninės pasagos, bet taip pat gali būti kalamos arba priklijuojamos įvairios kitokių medžiagų – pavyzdžiui, gumos, dervos ir plastiko – pasagos. Nors daugeliui žirgų reikia pasagų, tačiau ne visiems – tai priklauso nuo jojimo būdo, reljefo ir to, kaip dažnai žirgas juda. Labiau tikėtina, kad žirgams, kurie juda akmenuotu paviršiumi arba betonu, pasagų reikės. Net ir tiems žirgams, kuriais nėra jodinėjama, pasagų gali prireikti tam, kad jie būtų apsaugoti nuo reljefo – arba gydomųjų pasagų, kad būtų lengviau valdyti kanopų būklę. Tačiau „daugelis žirgų, kuriais jodinėjama tik retkarčiais ir kurie yra yra laikomi žolėtoje arba kitokioje ne itin kieto paviršiaus vietovėje, puikiai apsieina be pasagų“, – sakė Camargo. O štai laukiniai mustangai pasagų neturi ir sugeba keliauti nelygiu paviršiumi, nes turi labai stiprias kanopas, aiškina veterinarijos mokslų daktarė. Tačiau jų kanopos vis tiek gali susidėvėti ir arkliai gali pradėti šlubuoti. Jei taip atsitinka, mustangui tai gali kainuoti gyvybę, sako ji. Kai kurie žmonės klausia, ar kanopų prikalimas prie arklio kanopų jiems nėra skausmingas. Pasak Misūrio universiteto mokslininkų, kanopos sienelėje kraujagyslių ar nervų nėra, todėl jei kanopos prikalamos tinkamai, tai nėra skausminga“. „Tačiau netinkamas pasagų kaustymas gali smarkiai pakenkti“, – perspėja F.Camargo. Jei pasagos ar vinys panaudojami netinkamai, jei pasagos yra netinkamos formos ar dydžio, tai gali sužeisti žirgą. O jei kanopos prieš tai blogai apipjaustomos, tai gali sukelti skausmą ar šlubavimą, teigia Kentukio universiteto veterinarijos mokslų daktarė. Parengta pagal „Live Science“. |