Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Susipažinkite: plėšrūnas, kurio bijo net Didieji baltieji rykliai

2023-01-26 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (220)
    Share

Dėl savo aptakaus kūno, pritaikyto medžioklei, aštrių dantų ir (šiek tiek nepelnytos) reputacijos, kad mėgaujasi žmonių mėsa, didysis baltasis ryklys laikomas vienu didžiausių vandenyno plėšrūnų. Tačiau yra kai kas, ko bijo net ir šie milžinai.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nuo 2017 m. mokslininkai užfiksavo, kad prie Pietų Afrikos Respublikos krantų, kur paprastai telkiasi rykliai, jų populiacija itin sumažėjo. Iš pradžių dėl keisto nykimo buvo kaltinama žmogaus veikla, pavyzdžiui, pernelyg intensyvi žvejyba.

Tačiau tyrimai išsamiai patvirtino tikrąjį kaltininką – tai pora orkų, medžiojančių ryklius ir ryjančių jų skanias, maistingas, vitaminų priturtintas jų kepenis.

Kadaise Pietų Afrikos pakrantėje esantis žvejų miestelis Gansbaai buvo tarsi ryklių medžiotojų meka – čia buvo tiek daug plėšrūnų, kad netoliese esanti Dyer sala laikoma didžiųjų baltųjų ryklių sostine. Tačiau per pastaruosius kelerius metus ryklių vis mažėjo.

Be to, nuo 2017 m. į krantą prie Gansbaai išplauti mažiausiai aštuoni didieji baltieji rykliai, keli iš jų buvo be kepenų (o kai kurie – be širdies) – tai yra orkų atakos požymis.

Šių ryklių žaizdos yra išskirtinės, ir buvo nustatyta, kad jas padarė ta pati orkų pora. Mokslininkai mano, kad tikėtina, jog ši pora yra atsakinga už daug daugiau didžiųjų baltųjų ryklių žūties atvejų.

Iš kitų tyrimų žinome, kad orkos gali gana sumaniai atbaidyti didžiuosius baltuosius ryklius. Viename 2020 m. atliktame tyrime nustatyta, kad didieji baltieji rykliai, jei regione pasirodo orka, be paliovos traukiasi iš mėgstamų medžioklės vandenų prie San Francisko krantų.

2022 m. atliktame tyrime, remdamasi ilgalaikiais paženklintų ryklių stebėjimo ir sekimo duomenimis, mokslininkų grupė, vadovaujama jūrų biologės Alison Towner, nustatė, kad būtent dėl orkų rykliai pradeda vengti mėgstamiausių vietų.

 

"Iš pradžių po orkos užpuolimo Gansbaai mieste atskiri didieji baltieji rykliai nepasirodydavo ištisas savaites ar mėnesius", – aiškino A.Towner, - "Tačiau panašu, kad mes stebime didelio masto vengimo strategiją. Kuo dažniau orkos lankosi šiose vietose, tuo ilgiau didieji baltieji rykliai laikosi atokiau."

Per penkerius metus komanda stebėjo 14 ryklių, kurie buvo pažymėti GPS žymekliais, ir jų pasitraukimą iš teritorijos, kurioje buvo orkos. Didžiųjų baltųjų ryklių stebėjimų skaičius keliose įlankose taip pat gerokai sumažėjo.

Tai labai svarbu. Nuo apskaitos pradžios tik du kartus anksčiau Gansbaai įlankoje didžiųjų baltųjų ryklių nebuvo savaitę ar ilgiau: 2007 m. – vieną savaitę, o 2017 m. – tris savaites.

 

Tyrėjai teigia, kad nauji atvejai keičia ekosistemą.

"Pusiausvyra yra labai svarbi jūrų ekosistemose, pavyzdžiui, nesant didžiųjų baltųjų ryklių, ribojančių žaliuokinių ruonių elgesį, ruoniai gali grobti kritiškai nykstančius afrikinius pingvinus arba konkuruoti dėl mažų pelaginių žuvų, kuriomis jie minta", – sakė A.Towner.

Taip pat verta apsvarstyti priežastis, dėl kurių orkos gali medžioti ryklius. Jų kepenys yra turtingas mitybos šaltinis, tačiau neaišku, kaip orkos tai išsiaiškino.

Gali būti, kad kai kurios orkos prisitaiko prie ryklių medžioklės, galbūt taip reaguodamos į mažėjantį jų mėgstamo grobio kiekį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad didžiųjų baltųjų ryklių populiacija mažėja visame pasaulyje, papildomas efektyvaus plėšrūno spaudimas kelia susirūpinimą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(10)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
82(0)
56(0)
48(0)
42(4)
40(0)
38(0)
29(0)
27(0)
25(0)
21(0)
Savaitės
235(0)
221(0)
219(10)
215(0)
176(1)
Mėnesio
779(15)
378(16)
340(0)
323(0)
317(0)