Galingiau už Caro bombą – tokio siaubingo sprogimo žmonija nebuvo patyrusi 100 metų (Video)

Povandeninio ugnikalnio Hunga-Tonga-Hunga-Haapai, esančio pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, išsiveržimas įvyko 2022 metų sausį ir tapo vienu galingiausių istorijoje. Tai sukėlė 7,4 balo žemės drebėjimą, dėl kurio Ramiojo vandenyno salas nuniokojo didžiulės bangos. Beje, šių cunamių aidai pasiekė net JAV, Rusiją ir Čilę, rašo „Daily Mail“.

Naujame tyrime Majamio universiteto mokslininkai naudojo palydovinius ir povandeninius duomenis, kad sumodeliuotų milžinišką cunamį, kuris po išsiveržimo užklupo Tongos salyną. Tyrimo rezultatai rodo, kad povandeninio ugnikalnio išsiveržimas buvo didžiausias natūralus sprogimas per pastaruosius 100 metų. Tyrėjai mano, kad jis gali konkuruoti su Krakatau išsiveržimu 1883 m., per kurį žuvo daugiau nei 36 000 žmonių.

Tongos išsiveržimas įvyko 2022 m. sausio 15 d., maždaug 65 km nuo pagrindinės Tongos salos. Tada povandeninis ugnikalnis į 57 km aukštį išmetė pelenų debesį.

Be to, mokslininkai mano, kad Tongos išsiveržimas išmetė daugiau energijos nei 1961 m. išbandant sovietų Caro bombą, kuri laikoma galingiausia kada nors susprogdinta branduoline bomba žmonijos istorijoje. Povandeninio ugnikalnio išsiveržimas taip pat sukėlė megacunamį, kuris užklupo Tofua salos pakrantę Tongoje, kurio bangos siekė 45 metrus.

Laimei, šis pragaras Žemėje aplenkė tankiausiai apgyvendintą šalies salą Tongatapu – į ją trenkėsi 17 metrų aukščio bangos. Yra žinoma, kad vienas galingiausių ugnikalnių išsiveržimų žmonijos istorijoje nusinešė keturių žmonių gyvybes Tongos salyne ir dvi Peru.

Naujame tyrime mokslininkai sutelkė dėmesį į tai, kas iš tikrųjų užkirto kelią tolesniam niokojimui ir daugeliui mirčių. Tyrėjai naudojo modeliavimą, kad atkurtų įvykių chronologiją: 5 iš eilės sprogimai, iš kurių paskutinis buvo 15 megatonų trotilo ekvivalento. Norėdami sukurti modelį, mokslininkai naudojo:

• palydovinius vaizdus (prieš ir po);
• nuotraukas iš dronų;
• lauko stebėjimus;
• topografinius koralinio rifo ir vandenyno dugno tyrimus.

Visi šie duomenys leido atkurti povandeninio ugnikalnio išsiveržimą ir pasekmes vandenynui. Tyrėjų sukurtas modelis rodo, kad Tofua salą pasiekusios bangos siekė apie 30 metrų. Tačiau ši sala yra negyvenama, todėl kataklizmas saloje nieko nepražudė. Tuo pačiu metu mokslininkai nustatė, kad sostinė ir vienas didžiausių Tongos miestų Nuku'alofa susidūrė su 17 metrų bangomis, nepaisant to, kad miestas yra 64 kilometrus į pietus nuo išsiveržimo vietos.

Dabar mokslininkai mano, kad bangų aukščio skirtumas yra susijęs su geografine salų padėtimi. Pasak pirmojo tyrimo autoriaus Samo Purkio, faktas yra tas, kad Tongalatu, sala, kurioje yra Tongos sostinė, yra apsupta seklumų. Tyrėjai mano, kad jos veikė kaip kliūtys, kurios užkirto kelią bangoms ir jas sumažino.

Purkis pažymi, kad seklios rifų platformos, supančios Tongalatu, turėjo veikti kaip kliūtis. Tačiau mokslininkai pastebi, kad jos tapo „ir palaima, ir prakeiksmu“. Esmė ta, kad seklios rifų platformos neabejotinai išsklaidė didžiulių bangų energiją, tačiau jos taip pat tapo spąstais mažesnėms bangoms, todėl jos vis tiek smogė salai.

Kitas teigiamas momentas buvo koronaviruso pandemija, gerokai sumažinusi turistų skaičių. Tyrėjai mano, kad taip išvengta ir daugiau aukų.

Tačiau mokslininkų modelis taip pat rodo, kad jei povandeninio ugnikalnio išsiveržimas būtų įvykęs nors kiek arčiau apgyvendintų vietovių, pasekmės būtų kolosalios. Tyrėjai taip pat pažymi, kad Tongos išsiveržimas nors nebuvo toks destruktyvus, koks galėjo būti, tačiau kiti povandeniniai ugnikalniai taip pat gali sukelti tokio dydžio cunamius, kurie ateityje gali tapti problema. Todėl mokslininkai toliau tirs Tongos išsiveržimą, kad geriau suprastų, su kokiais iššūkiais galime susidurti ateityje.