Cheminiai grybų signalai kinivarpoms nurodo, kuriuos medžius naikinti

Kinivarpos yra aptinkamos visame pasaulyje, jos maitinasi ir dauginasi medžių viduje. Pastaraisiais metais keletas skirtingų kinivarpų rūšių naikino miškus nuo Šiaurės Amerikos iki Australijos, palikdamos nudžiūvusių medžių plotus savo kelyje. Tačiau medžiai, ypač spygliuočiai turi savas apsaugos nuo kenkėjų sistemas. Pušys ir eglės gausiai išskiria eterinius aliejus ir kitas chemines medžiagas. Nors šios medžiagos skleidžia malonų kvapą, pagrindinė jų paskirtis yra atbaidyti ir nuodyti kenkėjus. Arba bent jau šią funkciją turėtų atlikti. „Spygliuočiai turi savą sakų kanalų sistemą ir kitokių medžiagų, kurios yra kenksmingos vabzdžiams“, - sako Jonathan‘as Gershenzon‘as, cheminės ekologijos specialistas iš Max Planck Cheminės ekologijos instituto Jėnoje, Vokietijoje.

Kinivarpų gebėjimas įveikti galingą spygliuočių gynybos sistemą paskatino kai kuriuos mokslininkus susimąstyti ar grybai galėtų padėti vabalams. Grybai savo aplinkoje skaido įvairius cheminius junginius maistui ir apsaugai. Mokslininkai atrado, kad kai kurių rūšių grybai, įskaitant kai kurias Grosmannia genties rūšis, visada aptinkami kartu su Eurazinės eglės kinivarpomis.

Gershenzon’as ir jo kolegos palygino eglės žievės, užkrėstos grybais, išskiriamas chemines medžiagas su neužkrėstų medžių cheminių medžiagų sudėtimi ir nustatė, kad daugiau negu pusė oru sklindančių medžiagų yra pagamintos grybų, kurie skaido monoterpenus ir kitas medžiagas priklausančias medžių apsaugos sistemai. Šios grybų išskiriamos lakios cheminės medžiagos atsiranda ore praėjus 12 dienų po medžio užkrėtimo.

„Tai stebina, nes mokslininkai ankščiau manė, kad invaziniai grybai beveik nepakeičia medžių išskiriamų cheminių medžiagų sudėties“, - sako Jonathan‘as Cale‘as, grybų ekologas iš Šiaurės Britų Kolumbijos universiteto, Kanadoje.

Naujausi tyrimai atskleidė, kad kinivarpos gali pajausti daugelį šių grybų pagamintų cheminių medžiagų. Mokslininkai pritvirtino mažus elektrodus prie kinivarpų galvų ir taip aptiko, kad vabalams pajutus grybų išskiriamas chemines medžiagas generuojamas elektrinis impulsas per jų antenas. Be, to šių cheminių medžiagų kvapas kartu su feromonais paskatino vabzdžius greičiau patekti po medžio žieve ir į medieną, nei tik kinivarpos feromonų kvapas. Tyrimas rodo, kad šių grybų gaminamos cheminės medžiagos susilpnina medžių apsaugą ir „pasako“ kur kinivarpoms maitintis ir daugintis. Patrauklus vabalams cheminių medžiagų kvapas taip pat yra priežastis, dėl kurios kinivarpos susiburia ir puola nusilpusius medžius ir juos sunaikina.

Tačiau nors grybų skleidžiamas kvapas gali pasmerkti medžius, jis taip pat gali nulemti kinivarpų žūtį. Europoje į vabalų gaudykles dedami tik vabalų feromonai kenkėjams pritraukti. Feromonų ir iš grybų išskirtų cheminių medžiagų derinys gali būti veiksmingesnis būdas greičiau privilioti vabalus į gaudykles.

„Tyrimų rezultatai yra naudingi kuriant naujas priemones, skirtas suvaldyti kinivarpų protrūkius“ – sako Jonathan‘as Cale‘as. Šiaurės Amerikoje dėl švelnių žiemų ir sausrų spygliuočių miškams kyla didelis kalnų pušų kinivarpų (Dendroctonus pendersoae) užpuolimų pavojus. Grybelinės kilmės cheminių medžiagų paieška ir panaudojimas gali būti vienas iš būdų apsisaugoti nuo kinivarpų invazijų netolimoje ateityje.

Autorius Modestas Petrauskas

Originalus straipsnis: https://www.sciencenews.org/article/bark-beetles-fungi-chemical-signals-infest