Iki 2100 m. beveik pusė planetos gali patekti į naujas klimato zonas: labiausiai nukentės Europa

„Prognozuojama, kad iki šimtmečio pabaigos 38-40 proc. pasaulio sausumos ploto bus kitoje klimato zonoje nei dabar“, – rašo tyrėjų komanda, vadovaujama vyresniojo autoriaus Paulo Dirmeyerio, Džordžo Masono universiteto klimatologo.

Priklausomai nuo to, kokius klimato modelius mokslininkai naudojo ateities pasaulinių pokyčių prognozėms sudaryti, šie skaičiavimai gali dar labiau išaugti, todėl beveik 50 proc. žemės ploto gali atsidurti nepažįstamoje klimato zonoje. Šie pokyčiai tapo ryškesni naudojant naujausios kartos klimato modelius, kurie jautriau reaguoja į klimato pokyčius ir prognozuoja staigesnį visuotinį atšilimą.

Norėdamas nusakyti prognozuojamus pokyčius, mokslininkai grįžo prie Köppen-Geigerio žemėlapių – sistemos, pagal kurią pasaulis suskirstytas į penkias klimato zonas pagal temperatūrą, kritulių kiekį ir metų laikus.

Klimatologo Vladimiro Köppeno 1884 m. sukurti Köppen-Geigerio klimato klasifikacijos žemėlapiai nuo to laiko buvo daug kartų atnaujinti ir plačiai naudojami.

Dabar mokslininkų numatyti klimato zonų pokyčiai yra tik viena iš galimybių, nes kai kurių klimato kintamųjų, pavyzdžiui, kritulių kiekio, fiziką modeliuoti sunkiau nei kitų, pavyzdžiui, temperatūros. Be to, jie apima tik sausumos masyvus, neįtraukdami Žemės vandenynų, kurie pateko į neištirtą teritoriją, ir Antarktidos (dėl duomenų spragų).

Tačiau aišku, kad jei greitai nesiimsime veiksmų ir nesumažinsime išmetamųjų teršalų kiekio, pasaulinio atšilimo tempai dešimtmečiams bėgant ir toliau spartės, „o tai reiškia, kad pažeidžiamos rūšys ir žemės ūkio praktika gali turėti mažiau laiko prisitaikyti prie klimato zonų pokyčių, nei buvo prognozuota anksčiau“, – įspėja mokslininkai.

Remdamiesi atlikta analize, jie tikisi, kad iki 2100 m. atogrąžų klimato zonos išsiplės nuo 23 iki 25 proc. Taip pat prognozuojama, kad daugiau Žemės sausumos paviršiaus taps sausringos. Kiti tyrimai rodo, kad tokie pokyčiai gali pakenkti maisto gamybos sistemoms ir paskatinti uodų platinamų ligų plitimą naujose teritorijose.

Tyrimo duomenimis, didžiausi poslinkiai link naujų klimato zonų numatomi Europos ir Šiaurės Amerikos šaltojo klimato zonose.

Prognozuojama, kad Europoje dabartinis klimatas keisis labiausiai – 65-91 proc. sausumos ploto iki šimtmečio pabaigos atsidurs kitoje klimato zonoje, tame tarpe atsidurti gali ir Lietuva.

Kituose regionuose, pavyzdžiui, Afrikoje, gyvenantys žmonės vis tiek pajus klimato kaitos karštį – tik savo dabartinės klimato zonos ribose ir ekstremalių orų reiškinių pavidalu.

Bene dramatiškiausi pokyčiai įvyks poliarinėje zonoje, kuri 1901-1930 m. užėmė beveik 8 proc. mūsų planetos sausumos ploto, o dabar, kai Žemė iki šiol patyrė vos 1,2 °C klimato atšilimą, jau sumažėjo iki 6,5 proc. Tai vienas iš labiausiai sukrečiančių tyrimo rezultatų, kuris parodo, kaip stipriai jau pasikeitė mūsų planeta.

Šis rezultatas paremtas ankstesniais skaičiavimais, atliktais 2015 m., naudojant tuo metu turimus klimato modelius, kuriais nustatyta, kad iki 2010 m. apie 5,7 proc. viso Žemės sausumos ploto, palyginti su 1950 m., pasikeitė į šiltesnio ir sausesnio klimato tipus.