Po Antarktida ir Grenlandija buvo aptiktas kažkas bauginančio: jūros lygis gali pakilti 200 proc. (Video)

Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai nuolat perspėja, kad artėja klimato pokyčiai, su kuriais žmonijai bus itin sunku susidoroti. Kai kurie tyrimai rodo, kad didžioji dalis Žemės sausumos iki šio amžiaus pabaigos bus kitose klimato zonose, rašo „Science Alert“.

Naujame tyrime Kalifornijos universiteto Irvine (UCI) mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė tyrimams, kaip tirpsta ledo sluoksniai visame pasaulyje. Mokslininkai sutelkė dėmesį į Grenlandijos ledo sluoksnio įžeminimo liniją (grounding line), tašką, kur jis tiesiogine prasme įsirėžia į vandenyno dugną, ir atrado kai ką gluminančio ir bauginančio.

Skirtingai nuo ledyno dalių, iškilusių virš vandenyno ir natūraliai svyruojančių tarp sezonų, tradiciškai buvo manoma, kad ledynų įžeminimo linijos „nemigruoja“ potvynio ciklų metu. Tačiau palydoviniai duomenys rodo, kad šiltėjantis jūros vanduo pakeitė dinamiką.

Pasak tyrimo bendraautorio, UCI Žemės sistemų specialisto Erico Rigneault, jis ir jo kolegos nustatė, kad Grenlandijos ledynas pasižymi mažesniu stabilumu potvynių ir potvynių poslinkiams, taigi ir greitesnis tirpimo greitis, nei anksčiau prognozavo tyrėjai.

Tyrėjai pažymi, kad šis atradimas yra labai baisus, tačiau jis gali paaiškinti, kodėl šiandieninis ledynų tirpimo greitis yra daug didesnis nei ankstesnės mokslininkų prognozės. Pagrindinė problema yra ta, kad mokslininkų modeliai tiesiog neatsižvelgia į šią dinamiką.

Jei ši dinamika būtų įtraukta į modelį, tai padidintų numatomą jūros lygio kilimą rekordinius 200 %, pažymi Rigneault. Be to, šiame tyrime prognozuojama, kad tai taikoma ne tik Grenlandijos ledynui, bet ir visiems, kurie baigiasi vandenyne. Tai yra, didžioji dalis šiaurinės Grenlandijos ir visa Antarktida.

Tyrimo metu UCI glaciologas Enrico Chiracci ir jo kolegos išanalizavo Petermanno ledyno, esančio Grenlandijos šiaurės vakaruose, įžeminimo linijos palydovinius duomenis. Yra žinoma, kad šis ledynas turi pakankamai ledo virš jūros lygio, kad, jei jis visiškai ištirptų, pasaulinis jūros pakilimas siektų 38 centimetrus.

Tyrinėdami didelės raiškos palydovinius vaizdus, ​​mokslininkai sugebėjo išanalizuoti kelių kilometrų ilgio ledo migraciją. Anot Cirachi, jis ir jo kolegos atrado, kad Petermanno ledyno įžeminimo linija potvynių metu migruoja nuo 2 iki 6 kilometrų. Ir tai yra daug daugiau, nei tikėtasi.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad dėl tokios migracijos susiformavo 204 metrų aukščio urvas, susiformavęs šalia ledyno ir leidžiantis šiltam vandeniui dar labiau ardyti ledą.

Analizės rezultatai rodo, kad nuo 2016 metų Petermano ledyno įžeminimo linija traukiasi maždaug 1 kilometro greičiu per metus. Iš viso 2016–2022 metais įžeminimo linija atsitraukė kiek mažiau nei 4 kilometrus. Mokslininkai taip pat pažymi, kad didžiausias ledynų tirpimo greitis taip pat buvo užfiksuotas įžeminimo linijoje, o jo piko metu tai yra apie 80 metrų per metus.

Pasak Delavero universiteto glaciologo Andreaso Munchow, kuris nedalyvavo tyrime, duomenis reikės toliau tirti. Jis taip pat pažymėjo, kad pagrindinė šio tyrimo problema yra ta, kad duomenys renkami labai mažose srityse. Tačiau mokslininkas perspėja, kad tyrime parodyti lydymosi greičiai yra milžiniški, todėl klimato modelius reikia tobulinti.