Atkurtas mamutų kraujo hemoglobinas

Remiantis tyrimo rezultatais, kurie publikuoti žurnale „Nature Genetics“, tarptautinė mokslininkų komanda naudojo iš surastų mamuto kaulų gauta DNR, iš kurios moklininkai iškyrė už hemoglobino gamybą atsakingus genus ir juos įterpė į Escherichia coli bakterijas. Buvo siekiama priversti bakterijas gaminti hemoglobiną, kurio savybės būtų identiškos mamutų kraujyje buvusiam hemoglobinui. Panašūs procesai yra panaudojami sintetinant kai kuriuos žmogaus baltymus, pavyzdžiui, insuliną.

Tad nors hemoglobinas buvo sukurta bakterijų, mokslininkai tvirtina, jog gauti praktiškai identiški baltymai kaip ir tikro mamuto kraujyje. Bent jau žmogaus atveju, bakterijos atkuria identiškų savybių hemoglobiną.

Susintetintą hemoglobiną mokslininkai lygino su Azijos ir Afrikos dramblių hemoglobinu - taip pat gautų identišku sintezės būdu, tik šiuo atveju genai paimti iš vis dar gyvenančių gyvūnų. Paaiškėjo, jog dramblio hemoglobinas veikia panašiai kaip ir žmogaus - efektyviausiai deguonį tiekia šiltesnėje aplinkoje. Tai leidžia deguonimi aprūpinti intensyviausiai dirbančius raumenis. Tuo tarpu mamumo hemoglobinas deguonį išleidžia vienodu intensyvumu nepriklausomai nuo temperatūros. Tai mokslininkams iš dalies paaiškina kaip veikė gyvūnų kraujotakos sistema atšiauriame Arkties klimate.

Kaip teigia vienas tyrimo bendraautorių, prof. Alanas Cooperis, vadovaujantis Australijos senovės DNR centrui prie Adelaidės universiteto, naująja technika ateityje bus galima atkurti ir kitų išnykusių gyvūnų kraujo sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, Tasmanijos tigro ar net žmogaus protėvio – neandertaliečio. Tai, pasak tyrėjo, padėtų geriau suprasti jau išnykusių organizmų biologiją ir fiziologiją.

„Taip tarsi nukeliautume 30 tūkst. metų atgal į praeitį ir paimtume kraujo mėginį tiesiai iš piršto“, – sakė komandos laimėjimus žurnalistams pristatęs mokslininkas.