Technogeninės katastrofos šiurpina pasaulį (Video)

Rusijos Kemerovo srities šachtoje „Raspadskaja“ įvykusi nelaimė – viena didžiausių Rusijos anglies gavybos sektoriuje per pastaruosius dešimt metų. Angliakasių gyvybes technogeninės nelaimės šioje šalyje nusineša kone kasmet. Šiuo metu žinoma apie 32 žuvusius šachtininkus. O Meksikos įlankoje naftos nuotėkis kompanijai „British Petroleum“ (BP) priklausančiame gręžinyje kol kas apskritai nesuvaldomas ir jau tapo tikra ekologine katastrofa. Skirtingais vertinimais, naftos veržimosi iš atviro gręžnio srautas siekia nuo 800 iki 10000 kubinių metrų per dieną.

Žuvo angliakasiai ir gelbėtojai

„Pergalės diena su ašaromis akyse“ – žinomos rusiškos dainos „Denj pobedy“ („Pergalės diena“) žodžiai Rusijos Kuzbaso regione šiemet įgavo visiškai kitą reikšmę. Vieną svarbiausių Rusijoje švenčių aptemdė gegužės 8 d. vakare įvykęs sprogimas didžiausioje šalyje anglies kasykloje „Raspadskaja“. Po žeme buvo įkalinti 359 žmonės. Iš jų 295 pavyko pakilti į paviršių. Atskubėję gelbėtojai netrukus pakliuvo į spąstus – antrasis sprogimas palaidojo po žeme dar 19 žmonių. Po sprogimų nepažeisti liko tik mažiau nei penktadalis ventiliacinių įrenginių. Požemiuose kaupiasi metanas, dalį šachtos semia vanduo. Kasykla „Raspadskaja“ yra itin sudėtinga – požeminiai tuneliai čia driekiasi daugiau nei 360 kilometrų.

Meždurečensko mieste, kur gyvena šachtoje dirbantys angliakasiai, vieni gyventojai jau aprauda žuvusiuosius, kiti dar tiki stebuklu. Daugelis kaltina gelbėtojus neoperatyvumu, nepakankamais veiksmais gelbėjant angliakasius, tačiau Ypatingųjų situacijų ministerijos atstovai tikina, kad daroma viskas, kas įmanoma, o bet kokia kritika gelbėtojų atžvilgiu esą yra nepagrįsta: juk tarp žuvusiųjų net 19 žmonių yra patys gelbėtojai.

Vietos gyventojai žurnalistus tikina, kad kasyklos vadovai slepia realią informaciją apie įvykį: esą šachtoje įvyko ne du, o keturi sprogimai. Taip pat sklando gandai, kad tai galėjo būti teroro aktas.

Ignoruodavo perspėjimus apie pavojų

Rusijos dienraščio „Moskovskij komsomolec“ žurnalistai, apsilankę Meždurečenske, kalbino šachtoje dirbusius angliakasius. Anot jų, saugumo technikos reikalavimų šachtoje buvo paisoma tik formaliai. „Raspadskaja“ kasykloje yra labai didelė metano dujų koncentracija. Ventiliacijos sistemos dirba visu pajėgumu, tačiau metano koncentracija ore beveik visą laiką viršiją leistiną 2 proc. ribą.

„Metano koncentracijos matuokliai šachtoje yra sumontuoti, jie gana modernūs. Davikliai signalizuoja beveik nuolat, o į tai niekas nekreipia dėmesio. Jei atsižvelgtume į formalius reikalavimus, išvis negalėtume dirbti ir liktume be duonos kąsnio. Daugelis angliakasių įsitikinę, kad 2 procentų riba yra ne kritinė, todėl galima dirbti ir esant didesnei metano koncentracijai. Jei matuoklis fi ksuoja neleistiną metano koncentraciją ir pradeda cypti, angliakasiai užmeta ant jo šlapią skudurą ar „šimtasiūlę“ ir dirba toliau“, – pasakojo dienraščiui šachtininkas Michailas.

Išmokės kompensacijas

Rusijos nepriklausomos angliakasių profsąjungos vadovas Ivanas Mochnačiukas teigia, kad „Raspadskaja“ yra viena moderniausių šachtų Kuzbaso regione, čia buvo sumontuotos modernios perspėjimo, ventiliacijos, degazacijos sistemos, todėl labiau tikėtina, kad sprogimą sukėlė požeminis smūgis arba netikėtas lavos proveržis. Tačiau neatmestina ir „žmogiškojo faktoriaus“ versija.

Įmonės „Raspadksaja“ vadovai jau pranešė, kad žuvusiųjų angliakasių šeimoms bus išmokėta metinio žuvusiųjų atlyginimo dydžio kompensacija, atlyginimas už tris paskutinius mėnesius bei valstybės parama. Taip pat nuspręsta skirti po papildomą 1 milijono rublių (87,8 tūkst. litų) kompensaciją.

Milžiniška operacija

Tuo metu Meksikos įlankoje ekologinė drama tęsiasi jau daugiau nei tris savaites. Dar balandžio 20 d. kompanijai BP priklausančioje naftos gavybos platformoje „Deep Water Horizon“ įvyko sprogimas, kurį veikiausiai taip pat sukėlė metano nuotėkis. Žuvo 11 žmonių, 17 buvo sužeista.

Avarijai likviduoti sutelktos didžiulės kompanijos BP, gelbėtojų, JAV pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnų, JAV nacionalinės gvardijos karių, pakrančių gyventojų pajėgos – iš viso per 85 tūkst. žmonių. Meksikos įlankoje į gelbėjimo darbus įsijungė 270 laivų įgulos. Netgi mažų žvejybinių laivų savininkai prisideda statydami užtvaras, kuriomis bandoma sustabdyti naftos dėmių sklidimą kranto link. Žvejams už darbą moka avarijos kaltininkė – kompanija BP. Taip naftos gigantas stengiasi sumažinti pakrančių gyventojų pasipiktinimą, mat įvykus nelaimei žvejyba šiuose vandenyse uždrausta, o žvejai liko be darbo. Tolesniame video parodytas nepavykęs bandymas sulaikyti naftos išsiliejimą ir kai kurių ekspertų nuomonė apie katastrofos poveikį gyvajai gamtai.

Naftos dėmė didesnė už Lietuvą

Užtvarų pastatyta jau keli šimtai, tačiau nuolat keičiantys kryptį vėjai labai apsunkina avarijos likviduotojų darbą, gena naftos dėmes skirtingomis kryptimis. Šiuo metu išsiliejusios naftos dėmės dengia didesnį plotą nei užima visa Lietuva. Naftos produktus bandoma rinkti nuo vandens paviršiaus, neutralizuoti specialiais chemikalais, netgi deginti. Bet tai yra lyg nesibaigianti kova su vėjo malūnais, kol nepavyko sustabdyti naftos veržimosi jūros dugne, pusantro kilometro gylyje. Buvo bandoma į išsiveržimo vietą nuleisti skubiai pagamintą 98 tonas sveriantį gelžbetoninį gaubtą, tačiau jis nepateisino lūkesčių. Dabar gaminamas naujas, tobulesnis. Tuo metu naftos dėmės jau užklojo kelių salų pakrantes ir yra per 10–15 kilometrų nuo žemyno.

Pernai panaši nelaimė įvyko prie Australijos krantų. Ją likviduoti pavyko tik po 73 dienų. Tačiau tąkart naftos išsiveržimo gylis siekė vos 200 metrų. Sovietmečiu Kazachstano sausumoje į žemės paviršių besiveržiančią naftą pavyko suvaldyti tik po visus metus trukusių darbų.

Kompanijai BP gresia bankrotas?

Manoma, kad avarija gali padaryti nepataisomą žalą Meksikos įlankos šiaurinės dalies ekosistemai. Kompanija BP prisiėmė visą atsakomybę už katastrofą. Šiuo metu BP avarijos padariniams likviduoti jau išleido 350 milijonų JAV dolerių. Manoma, kad iš viso gelbėjimo darbai, baudos už žalą gamtai, kompensacijos kelioms pietinėms JAV valstijoms, žvejams ir kitos išlaidos sieks net 12 milijardų dolerių.

JAV vidaus reikalų ministras Kentas Salazaras pareiškė, kad kompanija BP, eksploatuodama naftos telkinius Meksikos įlankoje, padarė nemažai šiurkščių klaidų. „Ši avarija gali nulemti BP verslo kompanijos tolimesnį egzistavimą“, – pareiškė K.Salazaras. Anot jo, netrukus bus pateiktos specialios komisijos, sudarytos iš JAV pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnų ir JAV mineralinių išteklių valdymo tarnybos, išvados ir bus apsispręsta dėl teisminių ieškinių iškėlimo.