Žemę pirmą kartą nuo 2016 metų pradeda veikti El Ninjo. Mokslininkai pataria ruoštis blogiausiam

Pasaulinė meteorologijos organizacija paskelbė perspėjimą, kad atogrąžų dalyje Ramiajame vandenyne pirmą kartą nuo 2016 m. susiformavo El Ninjo reiškinys. Meteorologai paaiškino, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais Žemė susidurs su ekstremaliu temperatūros kilimu ir stichinėmis nelaimėmis. Be to, bendrą padėtį sunkina žmogaus veikla, susijusi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu.

Tokiu būdu planetai suduodamas dvigubas temperatūrinis smūgis.

Mokslininkai susiformavusio reiškinio stiprumą vertina kaip vidutinį, prognozuoja naujus temperatūros rekordus ir ekstremalių karščių laikotarpius įvairiose Žemės dalyse. Remiantis paskelbta medžiaga, dabartinio El Ninjo poveikis tęsis iki 2024 m., kai pasieks piką.

El Ninjo natūraliai pasireiškia kas dvejus-septynerius metus ir trunka apie metus.

El Ninjo – tai reiškinys, vykstantis Ramiajame vandenyne ir darantis įtaką orams įvairiose pasaulio dalyse. Paprastai vanduo Ramiajame vandenyne sušyla rytuose, prie Pietų Amerikos krantų, o paskui juda į vakarus Australijos ir Indonezijos link. Tačiau kartais nutinka kai kas neįprasto: vanduo sušyla Ramiojo vandenyno vakaruose, arčiau Australijos, o paskui juda į rytus, link Pietų Amerikos. Tai vadinama El Ninjo.

Kai įvyksta El Ninjo, jis turi įtakos atmosferos sąlygoms visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Australijoje ir Indonezijoje paprastai būna lietingi sezonai, o Pietų Amerikos pietinėje pakrantėje – sausi sezonai. Tačiau El Ninjo metu viskas gali pasikeisti. Paprastai Australijoje lyjantys lietūs gali persikelti į Pietų Ameriką ir sukelti potvynius, o Australijoje, atvirkščiai, gali būti sausiau ir karščiau.

Šis reiškinys yra labai sudėtingas ir iš anksto sunkiai nuspėjamas. Tačiau mokslininkai ir meteorologai stengiasi ištirti El Ninjo, kad geriau suprastų jo poveikį ir padėtų žmonėms pasiruošti galimiems su šiuo reiškiniu susijusiems orų pokyčiams.