Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Naujame vaizdo įraše parodyta, kaip jūros milžinai kreipiasi į žmones, kad atsikratytų baisių parazitų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Bangininės utėlės yra išoriniai parazitai, kurie dažniausiai randami odos pažeidimuose, šnervėse ir kartais banginių akyse. Iš dalies jie gali būti naudingi jūrų milžinams, nes minta ant banginių kūnų esančiais dumbliais ir ėda negyvą odą, tačiau kartais žinduoliai vis tiek nori jų atsikratyti, rašo „Science Alert“. Banginiai neturi letenų, todėl nuvaryti utėles nuo jų kūno yra itin sunku, tačiau jūros milžinai sugalvoja vis įmantresnių būdų, kaip išspręsti savo varginančių utėlių problemą. Kaip, pavyzdžiui, šis pilkasis banginis, kuris nusprendė paprašyti laivo kapitono pagalbos. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas stebint banginius Ojo de Libre lagūnoje, esančioje Meksikos Baja pusiasalio Ramiojo vandenyno pakrantėje. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip pilkasis banginis plaukia iki laivo, o po to kurį laiką pasilieka paviršiuje, kol laivo kapitonas Paco Jimenezas Franco valo jo galvą nuo banginių utėlių. Pasak Franco, kuris jau du dešimtmečius yra banginių stebėjimo laivo kapitonas, jūrų milžinams prireikė šiek tiek laiko, kol prie to priprato. Tačiau dabar banginiai be baimės priplaukia prie laivo ir leidžia kapitonui nuo jų surinkti utėles. Vaizdo įraše taip pat matyti, kaip pilkasis banginis tarsi sklando paviršiuje ir ilgą laiką sukasi, kol Franco valo jo galvą nuo jūros parazitų. Kapitonas taip pat pasakojo, kad pirmą kartą akis į akį susidūręs su banginiu, jis nuo banginio galvos pašalino tik vieną utėlę, o paskui gyvūnas pasitraukė. Tačiau po kurio laiko banginis sugrįžo, kad Franco galėtų tęsti savo darbą. Pasak kapitono, jis ne kartą atliko šį „valymosi ritualą“ su tuo pačiu banginiu ir dar keliais asmenimis. Panašu, kad banginiai įvertino žmogaus pastangas padėti ir dabar drąsiai artėja prie laivo, kad atsikratytų parazitų. Pasak britų zoologo Marko Carwardine'o, pilkieji banginiai turi „meilės ir neapykantos“ ryšį su jūros utėlėmis. Reikalas tas, kad utėlės iš tikrųjų ėda negyvas banginių odos ląsteles, tačiau jos taip pat prisitvirtina prie odos aštriais, išlenktais nagais, o tai vargu ar malonu ypač jautrią odą turintiems žinduoliams. Reikėtų pažymėti, kad pilkieji banginiai gali siekti 15 metrų ilgio ir XX amžiuje buvo praminti „velnio žuvimi“ dėl nuostabaus sugebėjimo atbaidyti medžiotojus. Paprastai šie žinduoliai randami Baja Californijos pakrantėje Meksikoje, nes jų migracijos kelias eina palei Šiaurės Amerikos pakrantę.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|