Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Žinduoliai elgiasi labai keistai – kraipo galvas, iš burnos drimba putos ir puolasi prie poilsiautojų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kalifornijos paplūdimiuose poilsiautojai pastebėjo keistą jūrų liūtų elgesį – žinduoliai elgiasi tarsi apsėsti. Liudininkai pasakoja, kad gyvūnai keistai kraipo galvas pirmyn ir atgal, puolasi link žmonių, o kartais jų burnos kampučiuose pasirodo putos, rašo „Science Alert“. Pažymėtina, kad dažniausiai jūrų liūtai agresijos žmonėms nerodo, tačiau pastarosiomis savaitėmis mokslininkai užfiksavo bent penkis atvejus, kai jūrų liūtai užpuolė poilsiautojus. Pasak Ramiojo vandenyno jūrų žinduolių centro Orindžo apygardoje veterinarijos gydytojos Alyssa Deming, mažai tikėtina, kad gyvūnai tyčia užpultų žmones. Atrodo, kad gyvūnai yra apsėsti, bet iš tikrųjų jie yra apsinuodijimo nuodingais dumbliais aukos. Šis neurotoksinas gali sukelti priepuolius, smegenų pažeidimus ir net mirtį. Mokslininkai pastebi, kad agresyvus jūrų liūtų elgesys iš tikrųjų yra natūralus refleksas – jūrų liūtai išsigąsta ir nesiorientuoja, ypač kai į ką nors atsitrenkia. Būtent todėl net paprastas prisilietimas prie gyvūno gali virsti agresijos protrūkiu. Vietos gelbėtojai teigia kasdien sulaukiantys apie 300 pranešimų apie nelaimės ištiktus jūrų liūtus, o apie 150 žinduolių rasti negyvi pakrantėje. Gyvosios gamtos gelbėtojai kreipėsi į poilsiautojus, kad jie nesiartintų prie jūrų liūtų ir tikrai nebandytų jų liesti, nepilti ant jų vandens ar kitaip trukdyti. Mokslininkai pažymi, kad žmonės turėtų laikytis bent 16 metrų atstumu nuo gyvūnų. Normandijos salų jūrų laukinės gamtos instituto tyrėjų teigimu, 16 metrų yra optimalus atstumas, iš kurio galima stebėti gyvūno elgesį ir pranešti gelbėtojams apie bet kokį keistą elgesį. Mokslininkai mano, kad šis masinis apsinuodijimas gali būti susijęs su medžiagų pusiausvyros sutrikimu vandenyne, kurį sukelia klimato kaitos ir Ramiajame vandenyne vyraujančio El Ninjo derinys. Kitas veiksnys buvo žmogaus veiklos sukelta tarša. Mokslininkai išsiaiškino, kad mikroskopinio jūrinio planktono, vadinamo „raudonuoju potvyniu“, kiekis vandenyje šią vasarą gerokai išaugo. Faktas yra tas, kad žydint šiam dumbliui susidaro stiprus neurotoksinas – domoinė rūgštis. Žuvys minta dumbliais ir taip neurotoksinas kaupiasi maisto grandinėje. Jūrų liūtai, kurie daugiausia minta ančiuviais ir sardinėmis, buvo ypač pažeidžiami dėl neurotoksino poveikio. Tyrėjai teigia, kad birželį apie 70 000 jūrų liūtų patelių iškeliauja į Normandijos salas netoli Los Andželo gimdyti. Deja, šiais metais gyvūnai susidūrė su toksišku dumblių žydėjimu. Mokslininkai taip pat pažymi, kad nuo neurotoksino nukenčia ne tik jūrų liūtai, bet ir delfinai – dešimtys jų jau mirė. Pažymėtina, kad per pastaruosius du dešimtmečius Kalifornijoje jau buvo pastebėti 5 panašūs žalingo dumblių žydėjimo atvejai. Paprastai jūrų liūtai natūraliai pašalina toksiną po trijų dienų. Tačiau jie taip pat gali mirti, jei jų racione yra per daug domoinės rūgšties. Beje, domoinė rūgštis gali kauptis ir vėžiagyviuose, omaruose bei krabuose. Žmonėms apsinuodiję šiuo toksinu kenčia nuo viduriavimo, pykinimo, traukulių, kartais panyra net į komą. Ypač sunkiais atvejais apsinuodijus šiuo neurotoksinu gali sutrikti atmintis ar net ištikti mirtis.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|