Pasaulio miestai „pleškės nuo karščio“. Atskleista, kaip išvengti didžiulio pragaro

Nenumaldomai artėja visuotinis atšilimas, sukuriantis vis daugiau ekstremalių karščio bangų, kurios vėl ir vėl užklumpa Žemę. Naujame tyrime mokslininkai sukūrė Prahos (Čekija) šilumos žemėlapį, pagrįstą palydoviniais vaizdais, rašo BBC.

Vaizduose matyti ryškiai raudonos, geltonos ir oranžinės spalvos miesto dėmės, taip pat mėlyni ir žali „lopai“, kurie iš esmės vėsina miestą. Mokslininkai mano, kad tokie karščio žemėlapiai rodo dramatišką žaliųjų erdvių, baltų kelių dangų ir vandens poveikį miestams. Paprasčiau tariant, jie leidžia miestams atvėsti ir atsispirti mirtinų karščio bangų kaupimuisi.

Tyrėjai pažymi, kad tokie ekstremalus karštųjų taškų žemėlapiai yra gyvybiškai svarbūs, kurių labai prireiks miestų planuotojams. Mūsų pasaulis darosi vis karštesnis ir karštesnis, o su karščiu susijusių mirčių skaičius ir toliau didėja. Vien 2022 m. Europoje nuo su karščiu susijusių priežasčių mirė daugiau nei 20 000 žmonių. Tuo pačiu metu mokslininkai nepaliauja perspėti, kad laikui bėgant aukštesnė nei 40 °C temperatūra mums taps gana įprasta.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos atmosferos tyrinėtojo Glynn Halley teigimu, žemėlapiui sukurti panaudoti vaizdai buvo gauti iš Tarptautinės kosminės stoties. Juose matyti ne tik ekstremalios mūsų planetos paviršiaus temperatūros, bet ir kur kas vėsesnės vietos. Mokslininkai ištyrė vaizdus ir padarė išvadą, kad parkų ir vandens telkinių buvimas tankiai apgyvendintose vietovėse gali padėti miestams prisitaikyti prie artėjančių ekstremalių karščio bangų. Pavyzdžiui, vienas tyrimas atskleidė, kad 10 minučių kelio pėsčiomis nuo parko esančiose vietose buvo 3 °C vėsiau nei vietose, esančiose už šio diapazono ribų.

Halley pažymi, kad šie žemėlapiai iš tikrųjų gali būti naudojami norint nustatyti karštąsias vietas, pažeidžiamus regionus ir įvertinti šilumos mažinimo metodų vėsinimo poveikį. Tyrimo autoriai pastebi, kad pagal šiuos žemėlapius galima nustatyti karščiausias miesto vietas. Taigi pareigūnai kartu su architektais gali peržiūrėti miesto išplanavimą, kad padėtų jam ir jo gyventojams geriau prisitaikyti prie ekstremalių karščio bangų, kurios, tikėtina, tik stiprės.

Halley ir kolegos naudojo palydovą, kad iš naujo užfiksuotų tą pačią sritį ir išsiaiškino, kad, pavyzdžiui, balta kelių danga gali atvėsinti gatves 1–2 °C. Tyrimo autoriai mano, kad tokia mokslininkų ir miesto valdžios sąveika leis padaryti miestiečių gyvenimą patogesnį. Be to, manoma, kad taip žmonija galės sumažinti mirtingumą nuo karščio.

Sukurti daugiau žaliųjų erdvių, pasodinti daugiau medžių palei gatves ir nudažyti betoninius paviršius baltai – tai tik keletas priemonių, kurių miesto valdžia gali imtis siekdama sumažinti šilumos poveikį miestiečiams.

Tyrėjai taip pat pažymi, kad tokių žemėlapių pagalba galima nubrėžti vadinamąsias „miesto šilumos salas“, kurios yra daug karštesnės nei likusiuose rajonuose, o kartais šis skirtumas siekia net 15 °C. Šios sritys yra pavojingos visai žmonijai, tačiau taps tikrais spąstais pažeidžiamoms gyventojų grupėms, tokioms kaip pagyvenę žmonės, maži vaikai, vargšai ir darbuotojai.