BP nepavyko sustabdyti naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje

"Mes nesugebėjome sustabdyti plūdimo, - sakė šios Londone įsikūrusios naftos milžinės operacijų vadovas Dougas Suttlesas (Dagas Satlesas). - Priėmėme sprendimą pereiti prie kitos galimybės". Nafta iš gręžinio Meksikos įlankoje plūsta jau 40 dienų.

JAV Pakrančių apsaugos admirolė Mary Landry (Meri Landri), kuri drauge su D.Suttlesu dalyvavo trumpoje spaudos konferencijoje, sakė, kad naujienos apie "top kill" nesėkmę yra nuviliančios ir kad geriausia išeitis dabar yra išgręžti pagalbinį gręžinį ir jį susprogdinus gruntu užversti dabartinę nuotėkio vietą.

BP apskaičiavimu, tam prireiks dviejų mėnesių – milžiniškas laiko tarpas, įvertinus tai, jog jau dabar pagal naujus skaičiavimus į jūrą pateko didesnis kiekis naftos nei per tanklaivio „Exxon Valdez“ avariją, kuri buvo didžiausia ekologinė katastrofa iki šiol per JAV istoriją.

Operacija "top kill" prasidėjo trečiadienį, jos metu povandeniniai robotai pumpavo sunkų gruntą į pusantro kilometro gyvyje esančią gręžinio angą ir galiausiai bandė užlieti ją betonu. Tačiau tai buvo labai sudėtinga, nes niekada anksčiau tai nebuvo bandoma padaryti 1,6 km gylyje.

Šios operacijos nesėkmė yra dar vienas smūgis BP reputacijai ir finansams. Kompanija jau išleido 940 mln. dolerių (daugiau kaip 2,6 mlrd. litų) tam gręžiniui blokuoti ir jūrai bei pakrančių pelkynams, kurie yra labai svarbūs bioįvairovei ir žvejybai, išvalyti.

Balandžio 20 dieną naftos gavybos platformoje "Deepwater Horizon" įvyko sprogimas, per kurį žuvo 11 darbininkų ir po kurio iš gręžinio į jūrą pradėjo plūsti nafta. Vyriausybės apskaičiavimu, per dieną į jūrą patenka 12-19 tūkst. barelių naftos.

Viena mokslininkų grupė, mėginanti nustatyti, kiek naftos ištekėjo nuo šios avarijos pradžios, išsiaiškino, kad naftos plūsmas iš pažeisto gręžinio, priklausančio britų bendrovei „British Petroleum“ (BP), yra 2–5 kartus didesnis, negu iki šiol apskaičiuota.

Net pačiais kukliausiais skaičiavimais, per pastarąsias penkias savaites į Meksikos įlanką išsiliejo apie 68 mln. litrų naftos. Pagal blogiausią scenarijų šis kiekis gali siekti 148 mln. litrų. 1989 metais ant uolų užplaukus tanklaiviui „Exxon Valdez“, į vandenyną išsiliejo beveik 42 mln. litrų naftos.

„Dabar žinome pabaisos, su kuria kovojame Meksikos įlankoje, tikrąjį dydį, – sakė JAV Nacionalinės laukinės gyvūnijos federacijos pirmininko pavaduotojas Jeremy Symonsas. – BP paleido į laisvę nesustabdomą pasibaisėtino masto jėgą.“

Tuojau po sprogimo naftos gavybos platformoje BP ir JAV pakrančių sargyba apskaičiavo, kad kasdien į aplinką patenka apie 795 tūkst. litrų teršalų. Tačiau prie maždaug 1,5 kilometro gylyje esančio gręžinio angos nufilmuotus vaizdus peržiūrėję mokslininkai šią savaitę sakė, kad tas plūsmas tikriausiai gerokai smarkesnis.

JAV geologijos tarnybos direktorė Marcia McNutt nurodė, jog dvi mokslininkų grupės apskaičiavo, kad iš gręžinio kasdien išteka 1,9–3,8 mln. litrų naftos. Tuo tarpu Vašingtone atsistatydino Mineralinių išteklių valdybos direktorė Elizabeth Birnbaum, kuriai šis postas priklausė nuo pernai liepos. Jos agentūra sulaukė griežtos kritikos iš abiejų pagrindinių partijų įstatymų leidėjų dėl pernelyg liberalios naftos gavybos darbų priežiūros ir neleistinai šiltų ryšių su ta pramone.

Visuomenės apklausos rodo, kad amerikiečiai nepatenkinti, kaip dabartinė administracija reaguoja į šią katastrofą, tačiau B.Obama patikino gyventojus, jog Vyriausybė valdo padėtį. „Aš prisiimu atsakomybę. Mano pareiga – pasirūpinti, kad šis (gręžinys) būtų uždarytas“, – prezidentas sakė vienoje spaudos konferencijoje.

Nors šis naftos išsiliejimas yra didžiausias per JAV istoriją, tačiau kol kas dar ne pats didžiausias Meksikos įlankoje. 1987 metų birželį Meksikos teritoriniuose vandenyse sprogus naftos gavybos platformai „Ixtoc I“ į jūrą išsiliejo 530 mln. litrų teršalų.