10 kartų giliau už Vilniaus TV bokštą. Unikalus padaras neria giliausiai pasaulyje nei bet kas Žemėje (Video)

Jūrų žinduoliai, tokie kaip banginiai ar ruoniai, ieškodami maisto gali pasinerti gana giliai. Tam gamta padovanojo viską, ko reikia, kad jie galėtų ilgai išbūti po vandeniu be oro ir tuo pačiu jų kūnas atlaikytų didelį spaudimą.

Visiems jūrų žinduoliams, skirtingai nei žuvims, kvėpuoti reikia deguonies iš oro, todėl jie visada turi grįžti į vandenynų paviršių.

Bet Žemėje yra vienas neįprastas žinduolis, kuris gali labai ilgai išbūti po vandeniu ir tuo pačiu pasinerti į giliausiai iš visų Žemėje esančių padarų. Mokslininkai žino atvejų, kai šie gyvūnai nardė į 2,9 km gylį. Palyginimui, Vilniaus TV bokšto aukštis siekia 326 metrus, o tai reiškia, kad šie žinduoliai gali pasinerti į gylį, kuris yra daugiau nei 10 kartų didesnis už bokšto aukštį, rašo „Live Science“.

Pasak jūrų biologės Nicola Quick iš Duke universiteto (JAV), daugelis jūrų žinduolių turi įdomių savybių. Viena vertus, jiems gyventi reikia oro, kita vertus, gyventi reikia ir maisto, tačiau jo rasti galima tik pasinėrus į vandenyno gelmes. Nepaisant to, evoliucija padarė savo darbą ir šie jūrų gyvūnai nuo to mažai kenčia. Kartais tokiems jūrų žinduoliams tenka nerti labai giliai į vandenį, tačiau tikras rekordininkas šiuo atžvilgiu yra toks neįprastas gyvūnas – tikrasis snapuotis (Cuvier's beaked whale, Ziphius cavirostris).

Snapuotis yra vidutinio dydžio banginis, kuris gali užaugti iki 7 metrų ilgio. Jie gyvena visuose Žemės vandenynuose, išskyrus Arkties vandenyną, o jų buveinė apsiriboja vidutinio klimato ir atogrąžų vandenimis.

Pasak Quick, dar prieš 13 metų jūrų biologai prie Kalifornijos krantų prie snapuočių pritvirtino specialius jutiklius, kad sužinotų daugiau apie jų elgesį vandenyje. Tuo pačiu metu paaiškėjo, kad snapuočiai gali pasinerti į 2,9 km gylį, o vienas iš individų net daugiau nei 2 valandas išbuvo be oro.

Prieš trejus metus Quick ir jos komanda taip pat stebėjo snapuočius, ir vėl buvo nustatyta, kad šie žinduoliai neria į 3 km gylį. Tačiau tada mokslininkai išvydo dar vieną įspūdingą rekordą. Vienas iš banginių gylyje buvo 3 valandas ir 42 minutes.

Manoma, kad šie banginiai taip giliai neria ieškodami maisto, nors iki galo nėra suprantama, kuo jie ten minta. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad jų grobis gali būti kalmarai.

Quick nurodo pagrindines priežastis, kodėl snapuočiai gali taip ilgai likti be oro tokiame gylyje:

• šių gyvūnų kraujyje yra didelė mioglobino ir hemoglobino baltymų koncentracija, todėl tiekiamas didelis deguonies tiekimas;
• šie banginiai gali nukreipti deguonies prisotintą kraują į gyvybiškai svarbius organus, o išorinės jų kūno dalys gauna mažiau kraujo;
• medžiagų apykaita lėta, todėl iš karto neišnaudoja viso deguonies ir gali sutaupyti energijos.

Giliai nardantys žinduoliai taip pat turi atlaikyti slėgį, patiriamą tūkstančius metrų po vandeniu. Esant aukštam slėgiui sunkiausia išlaikyti atvirus plaučius, nes plaučiai yra oro kišenės, kurios gali lengvai subliūkšti esant dideliam slėgiui. Tačiau nardantys žinduoliai nardydami turi galimybę „išlyginti“ plaučius, kad sumažintų oro erdvės, kurią jie turi išlaikyti esant slėgiui, kiekį.

Šiuo metu mokslininkai žino, kad kiti žinduolių nardymo į didelį gylį rekordininkai yra pietiniai jūrų drambliai (Mirounga leonina) ir kašalotai, galintys pasinerti į vandenyną iki 2 km gylio.