Top 3 kenkėjai, gadinantys atostogas

„Blakės kemperiuose, šuliniuose ir lauko balduose įsikūrusios širšės, asmeninių švenčių metu svečius puolantys uodai – tai tik maža dalis skundų, kurių sulaukiame, tačiau šie trys kenkėjai šią vasarą agresyviausiai kesinasi į gyventojų ramybę ir sveikatą”, – teigia biologas, „Dezinfos” kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.

Kemperis keturiems, o gyventojų jame šimtai

Šeima porai savaičių išsinuomavo kemperį kelionei, po kelių naktų ant vaikų kūnų pastebėjo įkandimus. Iš pradžių manė, kad uodai, vėliau tarpe tarp čiužinio ir sienos pastebėjo tamsiai rudos spalvos mažus vabaliukus, kas sukėlė įtarimą, kad kūnus vis tik kandžioja patalinės blakės. Po medikų apžiūros spėjimas pasitvirtino.

„Pastaruosius mėnesius sulaukėme ne vienos užklausos dėl patalinių blakių kemperiuose, taip pat namuose po kelionių. Kemperiai, viešbučiai, svečių namai ir kitos patalpos, skirtos trumpalaikei nuomai, – puiki nuolatinė gyvenamoji vieta patalinėms blakėms, nes jos visada turi kuo maitintis, kas leidžia daugintis ir plisti. Didžiausia problema, kad patalines blakes sunku išnaikinti, tam reikalinga daug žinių ir patirties”, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.

Kiekviena patelė gali padėti 1–3 kiaušinėlius per dieną, per pusantrų, savo gyvenimo, metų – nuo 200 iki 400 kiaušinėlių, iš jų išsiritusios nimfos prieš kiekvieną nėrimąsi maitinasi krauju, kol subręsta iki suaugusios blakės.

„Blakės gali išgyventi ir išlikti aktyvios net 7°C temperatūroje. Nors paprastai krauju jos minta kas 5–10 dienų, patalinės blakės gali būti gana atsparios – nesimaitinusios išgyventi nuo kelių mėnesių iki metų, todėl ne visada pakanka vos kartą patalpas išpurkšti profesionaliomis priemonėmis”, – teigia biologas.

Sodyboje be vandens

Šią vasarą kenkėjų kontrolės ekspertai stebi širšių antplūdį. Lizdus jos renčiasi ne tik terasų balduose, vasarnamių pastogėse, po kubilais, bet ir lauko vaizdo kamerose.

„Per birželį ir liepą gavome itin daug užklausų dėl įvairiausiose vietose įsikuriančių širšių. Neseniai vieną lizdą pašalinome iš lauko vaizdo kameros, o kitą – nuo šulinio stogelio. Sodyboje poilsiaujantys žmonės negalėjo pasisemti vandens, nes širšės gynėsi geldamos. Suerzintos, gąsdinamos ar vaikomos jos skleidžia cheminius pavojaus signalus ir „pasikviečia” visą spiečių. Žmogų širšės mato kaip grėsmę, nors ne visada toks jis yra”, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas.

Pastebėjus aplink zujančias širšes ar laiką leidžiant gamtoje rekomenduojama būti atsargesniems valgant, ypač geriant. Širšės taip pat gali „ilsėtis” įsigraužusios uogoje ar vaisiuje. Rekomenduojama jokiu būdu patiems nenaikinti lizdo, nes tai pavojinga sveikatai.

Rudeniop susidūrimai su širšėmis bus dar dažnesni nei dabar, nes tada jų kolonijos gausiausios – lizde gali gyventi 5 tūkstančiai dūzgiančių ir skaudžiai geliančių vabzdžių. 

Vestuves gadino būriai uodų

Sukruvinti šventiniai drabužiai, niežtinčios rankos ir kojos, alerginė reakcija – tokie įspūdžiai liko svečiams po vestuvių miško sodyboje.

„Prieš savaitę į mus kreipėsi gamtos apsuptyje įsikūrusios sodybos savininkas, prašydamas pagalbos kovojant su jo svečius atakuojančiais uodais, kurie itin mėgsta drėgnas miškingas vietas. Stovintis ar lėtai judantis vanduo – ideali vieta uodams veistis, o pastarosios lietingos dienos sudarė itin palankias sąlygas”, – sako L. Grigaliūnas.

Pats efektyviausias būdas naikinti uodus – biologinis preparatas, pilamas į nedidelius vandens telkinius. Taip užkertamas kelias uodams išsivystyti iki suaugėlio, mažėja jų kiekis aplinkoje, be to, priemonė nekenkia gamtai. Siekiant apsaugoti terasas, pavėsines ar kitas poilsio zonas statinių paviršius galima nupurkšti tam skirtomis cheminėmis medžiagomis. 

Kenkėjų kontrolės ekspertas primena, kad cheminėmis priemonėmis purkšti vejas, krūmus, medžius, gyvatvores ar kitus žaliuosius plotus, esančius aplink žmogaus pastatus ir viešosiose erdvėse, draudžiama.