Ugninės skruzdės pirmą kartą pateko į Europą. Skelbiamas pavojus

Globaliu mastu invazinės raudonosios ugninės skruzdėlės (Solenopsis invicta) yra penktoji pagal žalą invazinė rūšis pasaulyje, rašo ScienceAlert.com.

Šios skruzdės buriasi į kolonijas, kuriuose yra iki pusės milijono individų, todėl gali lengvai užpulti daug kartų už save didesnį grobį.

Faktai apie šių skruzdžių įsikūrimą Europoje paskelbti rugsėjo 11 d. moksliniame žurnale „Current Biology“.

Pamatę Sicilijoje darytas nuotraukas, kuriose buvo matyti į S. invicta panašios skruzdės, tyrėjai išvyko į regioną, kad patvirtintų skruzdžių tapatybę ir paimtų mėginių.

Iš viso 4,7 ha plote prie upės jie rado 88 lizdus, kai kuriuose iš jų gyveno daug tūkstančių skruzdėlių darbininkių. Pasikalbėję su vietiniais gyventojais, mokslininkai sužinojo, kad Sicilijos regiono gyventojai jau kelerius metus yra šių skruzdžių sugeliami.

„Vietiniai gyventojai šiuos įkandimus patiria mažiausiai nuo 2019 m., taigi skruzdės ten tikriausiai buvo jau kurį laiką. O tikrasis jų teritorijos plotas tikriausiai yra didesnis“, – sako Evoliucinės biologijos instituto (Ispanija) evoliucinės biologijos Mattia Menchetti, kurį cituoja EurekaAlert.org.

Kolonijoms plintant, jos naikina augalus ir gyvūniją, taip išvalydamos žemę nuo vertingos laukinės gamtos.

Australijoje šios invazinės rūšys jau beveik pranoko laukinių kačių, laukinių šunų, lapių, kupranugarių, triušių ir nendrinių rupūžių daromą žalą aplinkai kartu sudėjus.

„S. invicta yra viena iš blogiausių invazinių rūšių. Ji gali išplisti grėsmingai greitai. Šios rūšies aptikimas Italijoje buvo didelė staigmena, bet mes žinojome, kad ši diena ateis“, – teigia M.Menchetti.

Raudonosios ugninės skruzdės, pavadinimą gavo dėl bjauriausios šios skruzdėlės savybės – įgėlimo, kuris yra skausmingas ir kartais gali sukelti anafilaksinį šoką.

Nors S. invicta kilusi iš Pietų Amerikos, ji sparčiai išplito po kitus žemynus. Prie to prisidėjo ir žmonės – skruzdės patekdavo į įvairius tarpžemyninius krovinius, ypač augalinius produktus, todėl mažiau nei per šimtmetį šios skruzdėlės galėjo įsitvirtinti Australijoje, Kinijoje, Karibų jūros regione, Meksikoje ir visose Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tyrėjai teigia, kad Europoje jų išvengta ilgiau, nei tikėtasi, rašoma EurekaAlert.org.

Remiantis mokslininkų modeliu, 7 proc. Europos žemyno teritorijos, esant dabartinėms aplinkos sąlygoms, yra tinkama S. invicta, o klimato kaita greičiausiai dar labiau paspartins jų plitimą ir populiacijos augimą.

Jie taip pat nustatė, kad miestų teritorijoms gresia ypatingas pavojus – 50 proc. Europos miestų yra pažeidžiami dėl invazijos.

„Tai ypač neramina, nes daugelis miestų, įskaitant Londoną, Amsterdamą ir Romą, turi didelius jūrų uostus, todėl skruzdėlės gali greitai išplisti į daugiau šalių ir žemynų“, – teigė vyresnysis tyrėjas Rogeris Vila, taip pat dirbantis Evoliucinės biologijos institute Ispanijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad vienintelė vieta, kurioje sėkmingai išnaikinti įsibrovėliai, yra Naujoji Zelandija, tyrėjai planuoja domėtis veiksmingais minėtoje šalyje pritaikytais pavyzdžiais, rašoma EurekaAlert.org