Geologas paaiškino, kas yra nafta: kai kas mano, kad tai susifermentavę dinozaurai, bet kaip yra iš tiesų?

Dumbliai ir planktonas

Portalas sciencenorway.no pasikalbėjo su geologu Reidaru Mulleriu, dirbančiu Oslo universitete. Jis ne kartą mėgino sugriauti mitą apie naftą iš dinozaurų.

„Dėl kažkokios keistos priežasties daugelis žmonių įsikando mintį, kad nafta susiformavo iš dinozaurų, bet iš tikrųjų ji susidarė iš trilijonų mažyčių dumblių ir planktono“, – teigė R. Mulleris. Šių organizmų liekanos storu sluoksniu nusėdo jūros dugne ir laikui bėgant buvo uždengtos moliu ir smėliu.

Galiausiai jos atsidūrė keleto kilometrų gylyje po žeme, kur temperatūra siekė 60–120 laipsnių Celsijaus. Dėl karščio ir slėgio iš sedimentų susidarė nafta, kuri ėmė veržtis aukštyn, kol pasiekė storą uolienų sluoksnį. Uolienų sluoksnis atlieka savotišką dangčio funkciją. Naftos gavybos bendrovės kaip tik ir stengiasi pragręžti šį „dangtį“, kad pasiektų naftą.

Gryni pramanai

Ar svarbu sugriauti mitą apie naftą iš dinozaurų?

„Taip, manyčiau, jog svarbu“, – patikino geologas.

Anot jo, norvegai turėtų žinoti, kaip atsirado jų šalyje išgaunama nafta, panašiai kaip kad žino, jog Edvardas Munchas nutapė „Šauksmą“ ir jog šalies Konstitucija buvo priimta 1814-aisiais.

„Nafta yra mums svarbus išteklius, todėl reikėtų žinoti, kaip ji susidarė, – tęsė norvegas. – Aišku, smagu galvoti, kad nafta yra tarsi dinozaurų sriuba, bet tai gryni pramanai.“

Rado dinozauro kaulą

Iš kur atsirado šis mitas apie naftos kilmę?

„Sunku pasakyti“, – prisipažino R. Mulleris. Mokslininkas nurodė, kad kartą viename iš Norvegijos naftos gręžinių buvo rastas dinozauro kaulas. Ar naftoje visgi gali būti šiek tiek dinozaurų liekanų?

„Tame pačiame sluoksnyje, kuriame Svalbarde aptinkama naftos, radome didelių priešistorinių roplių, pavyzdžiui, pleziozaurų ir ichtiozaurų, griaučių. Įmanoma, kad mažytė naftos dalis susidarė iš dinozaurų“, – pareiškė jis.

Žmonės teoriškai irgi galėtų virsti nafta, bet tokia tikimybė nedidelė

Jeigu planktonas ir ropliai gali virsti nafta, ar taip nutiktų ir žmonių palaikams?

„Taip, jeigu daug žmonių kūnų atsidurtų vienoje krūvoje vandenyno dugne ir ten pragulėtų ilgą laiką, uždengti storu smėlio sluoksniu, galėtų virsti nafta“, – paaiškino R. Mulleris. Tiesa, greičiausiai žmonių palaikus surytų jūros gyvūnai prieš jiems virstant nafta. Planktonas ir dumbliai, virtę nafta prieš 150 mln. metų, netapo niekieno pietumis.

„Tada jūroje prie Norvegijos krantų nebuvo daug deguonies, o tai reiškia, kad ir gyvybės įvairovė jūros dugne buvo menka“, – sake geologas.

Jeigu nafta susidarė iš į dugną nugrimzdusio planktono ir dumblių, kodėl vis kalbama apie naftos stygių? Nejaugi nebėra planktono ir dumblių, galinčių papildyti juodojo aukso išteklius?

„Kai sakome, kad nafta gali greitai baigtis, turime omenyje tai, kad naftą išgauname sparčiau, nei susidaro nauja. Galiausiai naftos telkinys pernelyg ištuštėja, jog būtų pelninga jį toliau eksploatuoti“, – teigė R. Mulleris.

Plačiai paplitęs mitas

Regis, ne tik norvegai galvoja, kad nafta susidarė iš dinozaurų liekanų. Viename „TikTok“ paskelbtame vaizdo įraše, kuris sulaukė daugiau nei 120 tūkst. paspaudimų „Patinka“, internautas klausia: „Jeigu nafta susiformavo iš dinozaurų fosilijų, o plastikas gaminamas iš naftos, ar tai reiškia, kad plastikiniai dinozaurai gaminami iš tikrų dinozaurų?“

Šaltinis: sciencenorway.no