Mokslininkai tyrė žinduolių lytinį elgesį su ta pačia lytimi: štai ką atrado

Yra žinoma, kad daugiau kaip 1 500 rūšių, įskaitant šikšnosparnius, vabalus, jūrų žvaigždes, gyvates, pingvinus, karves, žuvis ir kirminus, lytiškai santykiauja su tos pačios lyties atstovais.

Tarp žinduolių ypač išsiskiria primatai, kurių lytinis aktyvumas tarp tos pačios lyties pastebėtas bent 51 rūšyje – nuo lemūrų iki beždžionių ir, žinoma, žmonių.

Kadaise laikyti savotiškais išskirtiniais atvejais, vis daugiau duomenų rodo, kad tos pačios lyties elgesys, apimantis meilikavimą, kabinėjimąsi, glamonėjimąsi ar kopuliaciją (dviejų individų susijungimas lytiškai santykiaujant; žemesniųjų organizmų dauginimosi būdas – lytinių ląstelių gametų susiliejimas – aut.), yra plačiai paplitęs tarp laukinių ir nelaisvėje laikomų gyvūnų – tiek patinų, tiek patelių.

Granados universiteto ekologas José Gómezas ir jo kolegos taikė filogenetinį metodą (atspindintį organizmų ar organų raidą evoliucijos eigoje – aut.), kad palygintų tos pačios lyties lytinio elgesio atsiradimą ir paplitimą tarp žinduolių.

Iš tiesų, atlikus analizę (kurioje buvo atsižvelgta į tai, kaip dažnai tam tikra rūšis buvo tiriama) nustatyta, kad tos pačios lyties elgesys buvo dažnesnis tarp labai socialių žinduolių.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad tos pačios lyties elgesys dažnesnis toms rūšims, kurios pasižymi agresyviu ir kartais mirtinu elgesiu. Tai patvirtina idėją, kad tos pačios lyties asmenų sąveika gali perduoti arba sustiprinti socialinę hierarchiją, padėdama sumažinti smurtinių konfliktų riziką.

J.Gomezo ir jo kolegų analizė parodė, kad tos pačios lyties elgesys buvo „daug kartų įgyjamas ir prarandamas žinduolių evoliucijos eigoje“, nors daugumoje žinduolių linijų jis yra neseniai atsiradęs reiškinys.

Tos pačios lyties elgesys dažnesnis tarp vienų žinduolių, retesnis – tarp kitų.

2019 m. Ambika Kamath su kolegomis pasiūlė į šį klausimą žiūrėti kaip į nediskriminacinį lytinį elgesį, kai protėviai gyvūnai poravosi su visų lyčių individais, galbūt prieš jiems išsivystant atpažįstamiems lyties požymiams, dabar naudojamiems partneriams pritraukti.

Nors J.Gomezo ir kolegų analizė prieštarauja tokiam požiūriui į žinduolius, nes neatrodo, kad tos pačios lyties elgesys būtų bendras šios grupės protėvių bruožas, abi tyrėjų grupės sutaria, kad gyvūnų lytinio elgesio teorijų nereikėtų perkelti žmonėms ir atvirkščiai.

Tos pačios lyties elgesys čia apima net trumpalaikius gyvūnų tarpusavio santykius, o tai nieko nepasako apie žmonių pomėgius.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“.