Mokslininkai darbuojasi: kadaise išnaikintas legendinis dodo paukštis – žingsniu arčiau atgaivinimo

„Colossal Biosciences“ - progresyvi genų inžinerijos bendrovė - apie bendradarbiavimą su Mauricijaus laukinės gamtos fondu, Mauricijuje įsikūrusia ne pelno siekiančia apsaugos organizacija, paskelbė šią savaitę.

„Colossal“ ir Mauricijaus laukinės gamtos fondas taip pat bendradarbiaus atkuriant svarbiausias ekosistemas, šalinant invazines rūšis, atkuriant augmeniją ir informuojant bendruomenę.

Šiose buveinėse, tikimasi, bus palaikoma drontų populiacija ir kitos vietinės Mauricijaus rūšys. Be to, šios dvi organizacijos dirbs gelbėdamos retus rožinius balandžius (Nesoenas mayeri) – pažeidžiamus Mauricijaus paukščius, būdingus tik šiai salai.

„Colossal“ mokslinės patariamosios tarybos narė ir pagrindinė paleogenetikė Dr. Beth Shapiro, yra pirmoji mokslininkė, kuriai pavyko nustatyti visą dronto genomo seką. Ji prižiūrės drontų atkūrimo projektą.

Nuo tada, kai „Colossal“ paskelbė apie planus sugrąžinti pasauliui drontus, komanda atkūrė išnykusio neskraidančio paukščio, giminingo drontams, kuris gyveno netoliese esančioje Rodrigeso saloje, ir Nikobaro balandžių, kurie yra artimiausi gyvi drontų giminaičiai, genomus. Šių dviejų rūšių genomų atvaizdavimas leido patobulinti ir paties dodo genomo analizę.

Visų pirma, komandos atlikti Nikobaro balandžių pirmykščių lytinių ląstelių (PGC) ir optimalių augimo sąlygų tyrimai leido išsiaiškinti, kaip geriausiai redaguoti dronto genus.

„Colossal“ mokslininkai jau pagerino PGC dauginimuisi reikalingas augimo kultūros sąlygas ir įrodė, kad šios ląstelės gali augti vištos gonadoje.

Šiuo metu „Colossal“ Paukščių genomikos grupė tikrina, ar kiaušidę "kolonizavusios" PGC gali tapti gyvybingingais spermatozoidais ir kiaušialąstėmis, iš kurių galėtų atsirasti balandžiai.

Tuo pat metu dirbama prie genetiškai modifikuotų vištų, kurios ateityje bus naujai sukurtų drontų surogatėmis, kūrimo.