Ginkluoti ir labai pavojingi. Kodėl Australijoje tiek daug nuodingų gyvūnų

Ginkluoti ir labai pavojingi. Kodėl Australijoje tiek daug nuodingų gyvūnų?

Australijoje gyvena stulbinančiai daug nuodingų gyvūnų tiek sausumoje, tiek vandenyje: vorų, gyvačių, medūzų, aštuonkojų, skruzdėlių, bičių ir net plekšnių, rašo „Live Science“.

Daugelis šių gyvūnų atsirado dar prieš susiformuojant Australijai kaip žemynui, o nuodingos gyvatės šią teritoriją užvaldė jau po žemyno atsiradimo. Taigi, kas čia atneša visus šiuos gyvūnus su nuodingais ginklais?

Tyrėjai jau išsiaiškino, kad Australija atskira sausumos mase tapo maždaug prieš 100 milijonų metų, kai atsiskyrė nuo pietinio Gondvanos superkontinento.

Pasak JK Svonsio universiteto evoliucinės biologijos mokslų docento Kevino Arbuckle'o, Australijai atsiskiriant nuo superkontinento, daugelis nuodingų gyvūnų buvo tiesiog įstrigę. Tai liudija nuodingų vabzdžių kilmės amžius, kuris yra du-tris kartus senesnis už pačią Australiją.

Mokslininkai išsiaiškino, kad nuodingos skruzdėlės (Odontomachus gentis), skausmingai geliančios, aptinkamos ir kituose atogrąžų ir subtropikų pasaulio regionuose, ne tik Australijoje. Myrmecia genties skruzdėlės, galinčios įgelti ir įkąsti vienu metu – taip pat yra vienos pavojingiausių skruzdėlių pasaulyje, nuo 1936 m. pražudžiusios tris žmones. Tačiau mokslininkai išsiaiškino, kad šios pavojingos mirtinos skruzdėlės iš tikrųjų gyveno Gondvanoje, o vėliau įstrigo izoliuotoje Australijoje.

Pavojingiausi vorai Australijoje yra Hadronyche ir Atrax gentys – tai yra išskirtinai Australijos rūšys ir gali nužudyti savo nuodingu įkandimu. Australijos muziejaus duomenys rodo, kad šios rūšies patinai jau nužudė 13 žmonių. Laimei, 1981 m. mokslininkai sukūrė priešnuodį, todėl žmonių mirtys nebebuvo registruojamos. Ne mažiau pavojinga laikomi Australijos Latrodectus hasselti vorai – šios rūšies atstovai taip pat sugeba nusižudyti vos vienu įkandimu.

Kartu su skruzdėlėmis ir vorais, nuodingi galvakojai, įskaitant kalmarus, aštuonkojus ir sepijas. Jie čia gyvena maždaug 300 milijonų metų. Yra žinoma, kad jie gyveno aplinkiniuose vandenyse dar ilgai prieš Australijai atsiskiriant nuo superkontinento.

Pasak Pietų Australijos muziejaus ir Flinderso universiteto evoliucinės biologijos profesoriaus Michaelo Lee, kita galvosūkio dalis siekia 60 milijonų metų ir iš esmės yra „istorinė sėkmė“.

Australija atsiskyrė nuo superkontinento, o vėliau žemynų dreifas nustūmė ją į šaltąjį Pietų ašigalį, sunaikinęs dalį čia gyvenančių roplių. Po to žemynas lėtai slinko į šiaurę, todėl sušilo ir vėl traukė roplius. Mokslininkai mano, kad praėjus 40 milijonų metų po šios „avarijos“ žemyną kolonizavo pirmosios gyvatės iš nuodingų Elapidae šeimos, kuriai priklauso kobros, mambos, koralinės gyvatės ir taipanai. Tiesą sakant, jos tapo gyvačių, kurios vėliau išsivystė į nuodingesnes, protėviais.

Tyrėjų teigimu, iš 220 Australijoje gyvenančių gyvačių rūšių 145 yra nuodingos. Tiesą sakant, jos sudaro apie 65 % gyvačių populiacijos Australijoje, o visame pasaulyje tik 15 % gyvačių yra nuodingos.

Pasak Sidnėjaus universiteto ekologijos profesoriaus Dieterio Hochuli, labai sunku suskaičiuoti, kiek nuodingų gyvūnų iš tikrųjų gyvena Australijoje, tačiau jų turbūt daug daugiau, nei galėtume pagalvoti.

Pavyzdžiui, visos medūzų rūšys yra nuodingos ir datuojamos daugiau nei 500 milijonų metų, gerokai anksčiau nei egzistavo Australija. Kaip ir vorai, dauguma nuodingų medūzų, aptinkamų Australijos vandenyse, taip pat gyvena atogrąžų ir subtropikų vandenyse. Dėl to mokslininkai mano, kad kažkas apie Australijos pakrantę prisideda prie šių gyvūnų tinkamos ekosistemos kūrimo.