Mirtinas nuodingų vorų kūno dangalas. Kodėl tarantulai yra tokie plaukuoti

Skaičiuojama apie 900 tarantulų rūšių, paplitusių Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Pietų Europoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje.

Dydis svyruoja nuo 2,5 iki 30 cm. Tarantulams priklauso ir didžiausias pasaulio voras – didysis paukštėda, gyvenantis Amazonijoje. Daug tarantulų yra nuodingi, tačiau nė viena rūšis nėra mirtina žmogui. Kai kurios tarantulų rūšys ginasi išskleisdamos dilginančiuosius plaukelius. Dažniausiai gyvena tropinėse, sub-tropinėse, dykumingose vietovėse.

Būdingas tarantulų bruožas – plaukuotas kūnas. Tai mirtinas nuodingų vorų kūno dangalas. Dauguma kitų vorų neturi tokios plaukuotos kūno dangos. Kodėl būtent tarantulai yra tokie plaukuoti?

Apie tai rašo „Live Science“.

Pasak Jerome'o Rovnerio, buvusio „American Journal of Arachnology“ asocijuotojo redaktoriaus, skirtingai nei žmogaus plaukai, kurių funkcionalumas yra ribotas, tarantulų plaukai atlieka daug skirtingų funkcijų.

Manoma, kad tarantulai yra tokie plaukuoti dėl kelių priežasčių. Jei žinduolių vilna susideda iš keratino, tai tarantulų plaukai, tiksliau šereliai, susideda iš chitino. Ši medžiaga yra gliukozės darinys ir taip pat yra voro egzoskeleto struktūra.

Plaukelių pagalba tarantulai gali užuosti, ragauti, jie taip pat naudojami prisilietimui, o vorai taip pat plaukeliais pajunta aplinkos vibracijas. Tokie jautrūs plaukeliai daugiausia randami ant tarantulo kojų ir burnos. Tokiu būdu voro gauti pojūčiai perduodami jutimo nervams, esantiems tarantulo „odoje“.

Jautriausi plaukeliai, vadinami trichobothria, padeda vorui aptikti mažiausius oro judėjimo pokyčius. Tokiu būdu tarantulas gali sugauti bėgantį grobį arba teisingai reaguoti į jo elgesį.

Už kvapą ir skonį atsakingi chemiškai jautrūs plaukeliai taip pat padeda tarantulams susirasti porą ir taip pratęsti savo giminę. Pasak Rovnerio, jei voro patinas randa patelės urvą, ant šių ypatingų plaukelių atsiranda feromonas, kurio pagalba patinas nustato tinkamą porą. Tuo pačiu metu, naudodami tuos pačius jautrius plaukelius, vorai gali aptikti potencialaus grobio paliktas chemines medžiagas.

Mokslininkai išskiria dar tris svarbias tarantulo plaukelių funkcijas:

• Šie plaukeliai padeda šaltakraujams tarantulams reguliuoti kūno temperatūrą. Turėdami tokį storą plaukų apdangalą, vorai išlieka aktyvūs vėsiomis naktimis atogrąžų miškuose ir dykumose;
• Ilgi tarantulų šereliai atstumia vandenį ir tokiu būdu vorai apsisaugo nuo užtvindymo netikėtai užplūdus vandens srovei;
• Apatinėje tarantulo kojų pusėje esantys šereliai yra lipnūs. Tokiu būdu vorai gali šliaužti lygiais vertikaliais paviršiais. Be to, dėl šių šerių ant kojų tarantulai gali sugauti grobį.

Pasak Rovnerio, daugelio Vakarų pusrutulyje gyvenančių tarantulų pilve yra iki 1 milijono mirtinai aštrių plaukų. Vorai šiuos šerius naudoja apsaugai. Šie „spygliai“ gali prasiskverbti į plėšrūnų odą ir akis, sukeldami stiprų dirginimą. Taip pat, esant didelei grėsmei, vorai savo užpakalinėmis kojomis gali atskirti aštrius šerius, kurie virsta geluonimis ir dar stipriau įsirėžia į plėšrūnus. Tokiu būdu plėšrūnas paleidžia tarantulą ir voras gali pabėgti.

Tarantulo įkandimas dėl nuodų yra mirtinas daugeliui gyvūnų, tačiau jis nekelia didelės grėsmės žmonėms. Nors, jei aštrūs voro šereliai patenka į žmogaus akis, jis gali apakti.

Tarantulai, gyvenantys rytiniame pusrutulyje, ant pilvo neturi dygliuotų šerių. Tačiau jie turi stipresnį nuodą, kuris veikia plėšrūnus. Jei toks voras susitinka su plėšrūnu, jis užima ypač agresyvią poziciją prieš mirtiną įkandimą.