Mokslininkai Meksikos įlankos dugne rado 5 centimetrų naftos sluoksnį

Džordžijos universiteto Jūros mokslų fakulteto specialistė Samantha Joye mokslinių tyrimų laivu "Oceanus" į BP katastrofos vietą atplaukė rugpjūčio 21 dieną. Savo internetiniame blog'e ji paskelbė, jog jos vadovaujamai komandai vandenyno dugno įduboje, esančioje maždaug 18km atstumu nuo katastrofos epicentro, pavyko aptikti maždaug 5cm storio naftos sluoksnį. Kaip Joye teigė naujienų agentūrai AP, ji čia tikėjosi rasti naftos, tačiau ne tiek daug. Mokslininkė ir jos kolegos yra antrieji, kurie per šiuos kelis mėnesius pranešė radę vandenyno dugne esančias naftos sankaupas. Praėjusį mėnesį analogišką radinį aprašė Pietų Floridos universiteto ekipažas, kurio atstovai aptiko vandenyje esančių naftos lašelių apie 2km gylyje.

Plačiąja prasme, jūros dugne rasta nafta yra dar vienas smūgis teorijai apie tai, jog didžioji naftos dalis buvo suskaidyta bakterijų arba "išnyko" kokiais nors kitais būdais. Jau anksčiau mokslininkai paskelbė vandenyno paviršiuje aptikę didelę akimi nematomą naftos dėmę. Keletas ekspertų, į kurių tarpą patenka ir JAV vyriausybės mokslininkai, įsitikinę, jog bent dalis naftos vienokiu ar kitokiu pavidalu nuskendo į dugną - būtent šį faktą ir patvirtina Joye tyrimai.

Nors mokslininkė kol kas nėra šimtu procentų garantuota, jog ši nafta yra tikrai iš to paties gręžinio, šį faktą turėtų atskleisti šią savaitę atliekamų testų rezultatai. Kol kas aišku tai, jog nafta čia pateko iš vandens paviršiaus, o ne tiesiogiai iš dugno uolienų. Jos sluoksnis yra ganėtinai išskaidytas - cheminiai dispersantai suskaidė naftą į mažyčius lašelius. Tikėtina, jog naftą skaidantys chemikalai "padėjo" daliai teršalų nusėsti žemyn. Mikroorganizmams skaidant naftą, jie taip pat išskiria tam tikras medžiagas, kurios besijungdamos su teršalais juos taip pat nusodina į dugną.