Netikėta: susiklosčius tokioms aplinkybėms, beždžionės ėmė naudoti įrankius

Kelios kitos primatų grupės naudoja akmeninius įrankius – tačiau mokslininkai iki šiol negalėjo ištirti tokio elgesio ištakų, sako tyrime nedalyvavęs Jonathanas Reevesas iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto Leipcige (Vokietija).

„Galime jį pastebėti ir stebėti, bet retai kada turime galimybę pamatyti, kaip jis atsiranda kaip naujas elgesys populiacijoje“, – sako jis.

Aptariamosios beždžionės yra paprastosios ilgauodegės makakos (Macaca fascicularis fascicularis). Šimtai jų gyvena vos ketvirtadalio kvadratinio kilometro ploto Ko Ped saloje Tailando įlankoje netoli Patajos miesto. Mieste besilankantys turistai dažnai plaukia laivu į salą ir maitina beždžiones mangais, agurkais bei riešutais.

Bankoko (Tailandas) Čulalongkorno universiteto mokslininkai, vadovaujami Suchindos Malaivijitnond, jau dešimtmetį lanko Koh Ped makakas. Iki 2020 m. jie niekada nematė, kad jos naudotųsi akmeniniais įrankiais.

Bet tada prasidėjo COVID-19 pandemija. Dėl kelionių apribojimų turistai negalėjo čia lankytis (kaip ir mokslininkai). Kai 2022 m. liepą tyrėjų komanda pagaliau sugrįžo, jie nustebo pamatę du suaugusius beždžionių patinus, naudojančius akmenukus austrių kriauklėms skaldyti.

2023 m. kovą vykusio pakartotinio vizito metu buvo sistemingai ieškoma įrankių naudojimo būdų – ir buvo pastebėta 17 beždžionių, kurios naudojo akmenis austrėms skaldyti. Jos tai darė ne itin išmaniai: beždžionės abiem rankomis pakeldavo akmenį maždaug iki pečių aukščio, tada mesdavo jį į austres.

„Kai galvojame apie platesnę primatų įvairovę, akmeniniai įrankiai naudojami tikrai retai“, – sako J. Reevesas. Anksčiau buvo žinoma, kad akmeninius įrankius naudojo penkios populiacijos: šimpanzės, barzdotieji kapucinai, geltonplaukiai kapucinai, baltaplaukiai kapucinai ir Birmos ilgakojės makakos (M. fascicularis aurea), artimai susijusios su Ko Ped makakomis.

Tiesą sakant, 2018 m. atlikus eksperimentą su nelaisvėje laikomomis M. fascicularis fascicularis, nustatyta, kad joms nepavyko išmokti naudotis akmeniniais įrankiais – nors ir buvo apmokytos. Padaryta išvada, kad jos neturėjo tam gebėjimų. Tačiau nauji duomenys apie laukines makakas rodo, kad problema buvo paskata: laukinės makakos dvejus metus patyrė maisto trūkumą, todėl turėjo stiprią motyvaciją diegti naujoves.

Pagrindinis neatsakytas klausimas – ar šią elgseną sugalvojo viena makaka, o paskui ją nukopijavo kitos, ar ją sugalvojo kelios makakos nepriklausomai viena nuo kitos. S. Malaivijitnond komanda pastebėjo, kad beždžionės, kurias jie matė naudojančias akmeninius įrankius, paprastai maitinosi vienos, o tai rodo, kad jos nekopijavo. J. Reevesas sako, kad būtų gerai stebėti, kada skirtingi individai pradeda naudoti įrankius ir su kuo jie bendrauja – siekiant išsiaiškinti, ar tai susiję su socialiniu mokymusi, ar tik su individualiu kūrybiškumu.

Panaikinus COVID-19 apribojimus, turistai vėl lanko Koh Pedą ir maitina makakas. S. Malaivijitnold komanda teigia, kad dėl to beždžionės gali nustoti naudoti akmeninius įrankius, todėl jie nebeturės galimybės toliau tyrinėti jų elgesį.

„Bus įdomu pamatyti, ar tai iš tikrųjų išnyks“, – sako J. Reevesas. Makakos gali nuspręsti, kad akmeniniai įrankiai yra per daug naudingi, kad nustotų jais naudotis.

„Tai, kad jūs gaunate maisto, kurį gaudavote anksčiau, nereiškia, kad visiškai to atsisakytumėte, nes dabar savo repertuare turite šį naują maistą“, – sako jis.

Tyrimas publikuotas žurnale „American Journal of Primatology“.

Parengta pagal „New Scientist“.