Žemė nebebus tokia pati. 2024 metais planeta pirmą kartą kirs pavojingą ribą

Pernai, 2023-ieji, oficialiai tapo karščiausiais metais, didžiuliu skirtumu įveikę ankstesnį 2016-ųjų rekordą. Duomenys taip pat rodo, kad tai buvo pirmieji metai, kai vidutinė planetos temperatūra beveik pasiekė 1,5  °C atšilimo slenkstį, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, rašo „Science Alert“.

Mokslininkai pirmą kartą pareiškė, kad Žemė artėja prie kritinės ribos, tačiau žmonija vis dar turi galių „apriboti ilgalaikį atšilimą“. Tuo pat metu kai kurie mokslininkai, įskaitant buvusį NASA klimatologą Jamesą Hanseną, prognozuoja, kad 2024-ieji bus pirmieji metai istorijoje, kai vidutinė planetos temperatūra viršys 1,5 °C slenkstį, palyginti su priešindustriniu lygiu. Kokia ateitis laukia planetos šiuo atveju?

Priminsime, kad tikslinis 1,5 °C temperatūros rodiklis buvo nustatytas Paryžiaus susitarimu dar 2015 m. Mokslininkai įsitikinę, kad klimato krizė ištiks ne iš karto po „pirmojo kontakto“. Mokslininkai mano, kad dauguma klimato lūžio taškų, dėl kurių Žemės klimato sistema gali tiesiog žlugti, nenumatoma tol, kol planeta bus nuolat 1,5 °C šiltesnė nei priešindustrinis lygis.

Geros naujienos yra tai, kad vidutinė planetos temperatūra greičiausiai nukris, kai išnyks dabartinis Ramiajame vandenyne dominuojantis El Niño, turintis įtakos planetos klimatui apskritai. Tačiau tuo pat metu mokslininkai perspėja, kad 2024-ieji gali būti pirmieji metai, kai planeta pirmą kartą pasieks 1,5 °C ribą.

1,5 °C slenksčio įveikimo pasekmės

Planeta nenumaldomai įkaista, ir tai galioja ne tik žemei, bet ir vandenynams – jie tiesiogine prasme verda, kaip ir viskas, kas juose gyvena. Pavojus kyla tropiniams koraliniams rifams, kuriuose, kaip manoma, yra daugiau rūšių nei bet kurioje kitoje planetos ekosistemoje.

Anot koralų biologės Adele Dixon ir Maria Beger iš Lidso universiteto (JK), koralai prisitaikė gyventi tam tikrame temperatūrų diapazone, todėl per aukšta temperatūra ilgą laiką gali pakeisti jų spalvą. Galiausiai koraliniai rifai gali tiesiog mirti.

Mokslininkai prognozuoja, kad pasiekus 1,5 °C temperatūros slenkstį žus 99 % rifų – šias ekosistemas paveiks nepakeliamas karštis. Kiti tyrimai taip pat prognozuoja, kad pasiekus 1,5 °C slenkstį, iškils grėsmė 15 % visų vandenyne gyvenančių rūšių egzistavimui. Jei peržengsime 2,5 °C ribą, paveiktų rūšių skaičius padvigubės.

Nukentės ir žmonės

Esant 1,5 °C slenksčiui, žmonija rizikuoja išprovokuoti tokias stiprias karščio bangas, kad jos viršys žmogaus organizmo gebėjimą atvėsti. Paprasčiau tariant, planeta gali įkaisti tiek, kad žmogaus fiziologija tiesiog negali atlaikyti tokios temperatūros.

Mokslininkai pastebi, kad skirtinguose planetos regionuose atšilimas vyksta skirtingais tempais, todėl kai kuriose šalyse šią slenkstį galima įveikti greičiau nei kitose.

Kiek laiko turi žmonija?

Masinis rūšių išnykimas ir niokojančios karščio bangos tampa vis labiau tikėtinos, kai temperatūra pakyla 1,5 °C. Be to, planetos laukia dar daugiau katastrofiškų audrų ir ledo lakštų sunaikinimo.

Mokslininkų prognozės rodo, kad norint išsaugoti planetą, būtina kuo greičiau panaikinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, tai yra, atsisakyti anglies, naftos ir dujų, kurios sudaro 80 % energijos suvartojimo visame pasaulyje, naudojimo.

Lidso universiteto mokslininkų teigimu, jei žmonija nori 50/50 tikimybės apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C, iš tikrųjų galime sau leisti išmesti tik 250 gigatonų daugiau anglies dioksido. Paprasčiau tariant, turime tik apie 6 metus, kad išvengtume klimato katastrofos.