Mokslininkas: gigantiškasis senovinis ryklys megalodonas buvo visai kitoks, nei įsivaizduojame

Otodus megalodon išnyko maždaug prieš 3,5 mln. metų. Tai buvo vienas didžiausių kada nors gyvenusių jūrinių plėšrūnų – tačiau niekada nebuvo rastas pilnas jo skeletas, todėl negalime tiksliai žinoti, kokio dydžio jis buvo.

2022 m. tyrime, kurį atliko Jackas Cooperis iš Swansea universiteto (Jungtinė Karalystė) ir jo kolegos, gyvūnas buvo rekonstruotas remiantis daliniu suakmenėjusiu skeletu, žinomu kaip IRSNB P 9893, saugomu Belgijos karališkajame gamtos mokslų institute Briuselyje. Rezultatai parodė, kad tai buvo stambus, galingas ryklys, išsivystęs greitam grobio puolimui, panašus į dabartinį didįjį baltąjį ryklį (Carcharodon carcharias) – tačiau 15,9 m ilgio, t. y. maždaug tris kartus ilgesnis.

Charlesas Underwoodas iš Londono Birkbeko universiteto teigia, kad 2022 m. tyrime buvo daromos „menkos prielaidos“ apie megalodono dydį – daugiausia remiantis tuo, kad jo dantys buvo panašūs į didžiųjų baltųjų ryklių dantis – nors megalodono dantys yra daug didesni. Ch. Underwoodas priklauso 26 ryklių ekspertų grupei, kuri nauju tyrimu siekia ištaisyti padėtį.

Pasak Ch. Underwoodo, J. Cooperio komanda nesuprato, koks neišsamus buvo dalinis skeletas. Mokslininkas sako, kad turimi slanksteliai nepasižymi ryklio uodegos ir galvos link būdingo siaurėjančio dydžiu – o tai rodo, kad daugelio jų trūksta.

Naująjį tyrimą atlikusi komanda teigia, kad stuburo tvirtumas rodo, jog ryklio kūno forma yra lieknesnė nei didžiųjų baltųjų ryklių – nes būdamas didžiųjų baltųjų ryklių formos, megalodonas būtų pernelyg gremėzdiškas.

„Beveik neabejotinai nebūtų maitinęsi taip, kaip šiuolaikiniai didieji baltieji, – sako Ch. Underwoodas. – Jis neplaukiotų virš jūros dugno laukdamas, kol banginis pajudės virš jo – ir tada nesitrenktų į jį iš apačios, iš esmės jį sudraskydamas. Tai būtų tiesioginis persekiojimas, ilgesnis persekiojimas, ne toks grobuoniškas puolimas iš pasalų. Nes jis neturėtų maksimalaus greičio ir pagreičio.“

Remiantis kita daline fosilija, buvo nustatyta, kad didžiausias žinomas megalodono egzempliorius buvo 20 metrų ilgio. Ch. Underwoodas mano, kad iš tikrųjų jis galėjo būti 20 proc. ilgesnis – taigi, 24 metrų ilgio.

Tačiau J. Cooperis atmeta naująjį tyrimą kaip per daug supaprastintą ir laikosi savo rekonstrukcijos apie trumpesnį ir stambesnį megalodoną.

„Trumpai tariant, nesvarbu, kokią hipotezę apie jo kūno formą palaikytumėte, tai buvo labai didelis ryklys, – sako jis. – Žinoma, pilnas skeletas labai padėtų mums išsiaiškinti daugiau. Tačiau taip pat nemanau, kad turėtume manyti, jog tai išspręstų visas diskusijas apie šį labai charizmatišką gyvūną.“

Tačiau tikimybė rasti pilną, gerai išsilaikiusį egzempliorių yra labai nedidelė. Tyrime nedalyvavusi Eva Stewart iš Sautamptono universiteto (Jungtinė Karalystė) sako, kad ieškodama naujų gyvų rūšių yra iškasusi daugybę megalodono dantų – tačiau nėra mačiusi jokio išsamesnio egzemplioriaus.

„Manau, kad tiesiog nėra išlikusios gerai išsilaikiusios skeleto dalies, – sako ji. – Megalodono atveju iš tikrųjų nėra daug iškastinių įrodymų.“

Tyrimas paskelbtas „Palaeontologia Electronica“.

Parengta pagal „New Scientist“.