Katastrofiškiausias išsiveržimas Europoje. Žemė nuklota 150 metrų storio pelenų sluoksniu

2022 m. įvyko povandeninio ugnikalnio Hunga Tonga-Hunga Ha'apai išsiveržimas, kuris vienu metu sumušė kelis rekordus: pirma, sukėlė greičiausias kada nors mokslininkų pastebėtas bangas, antra, išsiveržimas sukėlė pirmąjį megacunamį nuo seniausių laikų. Dėl povandeninio ugnikalnio išsiveržimo Tonga buvo vadinama galingiausia istorijoje, tačiau dabar viskas pasikeitė, rašo „Live Science“.

Naujame tyrime mokslininkai Viduržemio jūros dugne aptiko kažką, kas rodo, kad Santorinio (Graikija) ugnikalnis per anksčiau nežinomą išsiveržimą išspjovė 15 kartų daugiau medžiagos nei Hunga Tonga-Hunga Ha'apai. Mokslininkai pastebi, kad tai liudija milžiniškas maždaug 150 metrų storio pemzos ir pelenų sluoksnis. Tyrimo autoriai pažymi, kad šis išsiveržimas įvyko maždaug prieš 520 000 metų ir buvo didžiausias, kokį kada nors matė Europa.

Pasak tyrimo pagrindinio autoriaus, Klermon-Overnės universiteto (Prancūzija) vulkanologijos profesoriaus Timo Druitto, buvo žinoma, kad šis senovinis ugnikalnis per savo istoriją turėjo daug didelių sprogstamųjų išsiveržimų, panašių į Krakatau. Tačiau neseniai aptikti didelio masto išsiveržimo pėdsakai rodo neįtikėtinos jėgos ugnikalnio sprogimą.

Praėjusiais metais mokslininkai atliko didelį antžeminį tyrimą, kurio metu buvo nupieštas gana išsamus praeities vulkanizmo vaizdas Graikijos salos lanke, kuris taip pat žinomas kaip vulkaninių salų grandinė, besitęsianti nuo Graikijos iki Turkijos. Tyrėjai jau žinojo, kad Santorinas iškilo iš jūros maždaug prieš 400 000 metų dėl nuoseklių išsiveržimų.

Dabartinis Santorino archipelagas susiformavo vėlyvajame bronzos amžiuje (1600–1200 m. pr. Kr.), kai milžiniško Mino išsiveržimo „susprogo“ tuometinės salos viršūnė. Magmos kamera, esanti po Nea Kameni sala Santorino kalderos centre, vis dar maitina ugnikalnį ir šiandien.

Druittas ir jo kolegos bandė daugiau sužinoti apie regiono ugnikalnių aktyvumą, todėl jie gręžėsi į jūrines nuosėdas aplink Santoriną. Tada mokslininkai ištraukė nuosėdų šerdis 12 gręžimo vietų maždaug 900 metrų gylyje. Tada mokslininkai perskaitė nuosėdų sluoksnius „kaip knygą“ ir sugebėjo atkurti praeities įvykius.

Dėl to komandai pavyko aptikti daugiau nei prieš pusę milijono metų įvykusio išsiveržimo liekanas. Mokslininkai mano, kad jis buvo toks galingas, kad tikriausiai buvo vienas iš dviejų didžiausių kada nors įvykusių išsiveržimų visame Graikijos ugnikalnio lanke.

Komanda apskaičiavo, kad išsiveržimas išmetė mažiausiai 90 kubinių kilometrų vulkaninių uolienų ir pelenų. Palyginimui, Tongos išsiveržimas išmetė tik 6 kubinius kilometrus nuolaužų.

Mokslininkai mano, kad šis atradimas itin svarbus, nes parodo, kad Graikijos ugnikalnio lankas gali sukelti didžiulius povandeninius išsiveržimus. Gera žinia ta, kad žmonija tikriausiai nesulauks tokio galingo išsiveržimo ateinančius kelis šimtus tūkstančių metų.