Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Tyrėjai išmatavo Čiksulubo kraterio temperatūrą prieš 66 milijonus metų, kad atskleistų masinio plėšrūnų išnykimo paslaptį. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Prieš dešimtis milijonų metų Žemėje klajojo didžiuliai plėšrūnai. Tačiau prieš 66 milijonus metų besirutulioję įvykiai šiai erai padėjo tašką – dinozaurai buvo amžiams nušluoti nuo Žemės paviršiaus. Naujame tyrime mokslininkai išmatavo Čiksulubo (Chicxulub) kraterio temperatūrą iškart po to, kai asteroidas, pražudęs senovės plėšrūnus, išmušė jį prieš 66 milijonus metų, rašo „Live Science“. Tyrimo rezultatai rodo, kad iš kraterio paimtų akmenų temperatūra kreidos periodo pabaigoje – prieš 145-66 mln. metų – siekė 330 °C. Rezultatai taip pat rodo, kad asteroido smūgis neišskyrė tiek anglies dioksido, kaip manyta anksčiau. Dabar mokslininkai mano, kad nauji duomenys gali pakeisti mokslininkų požiūrį į masinį išnykimą, kilusį po smūgio. Čiksulubo krateris susiformavo maždaug 12 kilometrų pločio asteroidui beveik 43 000 km/val. greičiu įsirėžus į Žemę dabartinės Meksikos įlankos teritorijoje. Smūgio metu susidarė apie 200 km pločio krateris. Tada stiprios cunamio bangos greičiausiai padėjo užpildyti didžiąją dalį kraterio nuosėdomis praėjus vos kelioms minutėms ar galbūt valandoms po smūgio. Po kurio laiko krateris buvo palaidotas po uolienų sluoksniais, susidariusiais milijonams metų po smūgio. Pasak tyrimo pagrindinio autoriaus, geologo iš Briuselio laisvojo universiteto Pimo Cásquezo, prie Čiksulubo kraterio nėra taip lengva patekti, tačiau jis yra nepaprastai gerai išsilaikęs. Tiesą sakant, mokslininkams reikėjo rasti „tinkamus akmenis ir medžiagas“ ir tada pritaikyti jiems tinkamus metodus – tai leido įminti dinozaurų žūties paslaptį. Tyrimo metu mokslininkai tyrė mėginius ir pritaikė karbonato izotopų termometriją. Metodas taip pat žinomas kaip paleotermometras. Naudojant šį metodą, senovės temperatūras galima atkurti nustatant sunkiųjų anglies-12 ir deguonies-18 jungčių kiekį karbonatiniuose mineraluose. Iš pradžių temperatūra, susidariusi dėl asteroido smūgio, turėjo būti dešimtys ar tūkstančiai laipsnių Celsijaus. Tačiau mokslininkams nepavyko rasti to įrodymų – greičiausiai akmenys tiesiog išgaravo. Tačiau jiems pavyko aptikti uolienose susidariusią temperatūrą iškart po pirminio smūgio. Aukščiausia temperatūra nustatyta beveik 700 metrų gylyje surinktuose akmenyse. Tyrimo autoriai taip pat išsiaiškino, kad dėl asteroido smūgio į atmosferą tikriausiai buvo išskirta mažiau anglies diosksido, nei manyta anksčiau. Jei taip, tai galėjo lemti mažesnio masto visuotinį atšilimą ir vandenynų rūgštėjimą per vėlesnį masinį išnykimą, dėl kurio žuvo 75 % visos planetos gyvybės.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|