Kurių veislių šunys gyvena ilgiausiai?

Jei ketinate įsigyti naują šunį, verta žinoti, kokia yra tipiška skirtingų veislių šunų gyvenimo trukmė. Dabar mokslininkai į jūsų klausimus gali atsakyti geriau nei bet kada anksčiau.

Naujajame tyrime įvertinta 155 skirtingų šunų veislių gyvenimo trukmė ir nustatyta, kad tokios veislės kaip Tibeto spanieliai ir šiba inu paprastai gyvena ilgiausiai, o tokios veislės kaip mastifai ir senbernarai gyvena trumpiausiai.

Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime analizuoti daugiau kaip pusės milijono JK gyvenančių šunų duomenys, siekiant išsiaiškinti, kokią įtaką jų gyvenimo trukmei turi veislė, kūno dydis, lytis ir snukio forma.

Ilgiausiai ir trumpiausiai gyvenantys šunys

Tyrimo metu nustatyta, kad visų šunų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 12,5 metų. Tačiau kai kurios veislės linkusios gyventi keleriais metais ilgiau.

Tarp grynaveislių šunų penkios veislės, kurioms mažiausiai gresia ankstyva mirtis, tyrimo duomenimis yra Lankašyro hileriai, Tibeto spanieliai, šiba inu, papiljonai ir Leiklando terjerai.

Kitos veislės linkusios gyventi trumpiau. Tarp grynaveislių šunų penkios veislės, kurioms gresia didžiausia ankstyvos mirties rizika, buvo Kaukazo aviganiai, Kanarų dogai, italų mastifai, mastifai ir senbernarai.

Tai, kad šios veislės gyvena ne taip ilgai, nėra atsitiktinumas. Tyrimo duomenimis, visų penkių veislių šunys yra didelio sudėjimo, o tokiems, palyginti su mažais šunimis, gresia 20 proc. didesnė ankstyvos mirties rizika.

Tyrimo metu nustatyta, kad be kūno dydžio, ilgaamžiškumui įtakos turi ir lytis bei snukio forma.

Pavyzdžiui, šunų patinai vidutiniškai gyvena 0,3 metų trumpiau nei patelės, o tai patvirtina hipotezę, kad daugelyje įvairių žinduolių rūšių (įskaitant žmones) patelės gyvena ilgiau nei patinai.

Be to, šunys plokščiais snukiais – pavyzdžiui prancūzų buldogai ir mopsai – turi 40 proc. didesnę ankstyvos mirties riziką nei šunys vidutinio ilgio snukiais - pavyzdžiui labradorai ar auksaspalviai retriveriai – teigia pagrindinė straipsnio autorė Kirsten McMillan.

Šios plokščiasnukių veislės šunys dažniausiai susiduria su kvėpavimo problemomis ir širdies ligomis, o tai geriausiai paaiškina trumpesnę jų gyvenimo trukmę.

Mokslininkai nagrinėjo ir mišrūnų gyvenimo trukmę. Jie nustatė, kad grynaveislių šunų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 0,7 metų ilgesnė, palyginti su mišrūnų.

Šį skirtumą galima paaiškinti „dizainerių“ mišrūnų – pavyzdžiui labrapudelių – atsiradimu, sako K. McMillan.

Šios veislės atsirado dirbtinio veisimo būdu, tačiau šiame tyrime jos buvo laikomos mišrūnais. Todėl tai gali paaiškinti, kodėl, remiantis duomenimis, mišrūnai gyvena trumpiau.

Kitoks tyrimas

Nors ankstesniuose tyrimuose buvo atskirai analizuojami tokie veiksniai kaip lytis, snukio forma, veislė ir kūno dydis, šiame tyrime pirmą kartą buvo tiriama, kaip visos veislės yra susijusios su dirbtiniu veisimu ir galiausiai, kaip tai paveikia šuns gyvenimo trukmę.

„Niekas iš tikrųjų netyrė galimo ryšio tarp evoliucijos istorijos ir gyvenimo trukmės – nepaisant to, kad mes sukūrėme šias veisles“, – sakė K. McMillan.

Šunų prijaukinimas prasidėjo maždaug prieš 16 000 metų. Tačiau didžiulė veislių įvairovė, kurią matome šiandien, atsirado daug vėliau, kai kurios – per pastaruosius 200 metų.

Tiesą sakant, Lankašyro hileriai – veislė, kuri, tyrimo duomenimis, gyvena ilgiausiai – tik sausio mėnesį buvo pripažinti naujausia Amerikos kinologų klubo šunų veisle.

Dirbtinis veisimas sutrumpino šunų gyvenimą

Žmonės pradėjo dirbtinai veisti šunis siekdami norimų savybių ar gebėjimų. Pavyzdžiui, taksai buvo veisiami specialiai barsukams medžioti. Dėl trumpų kojų ir siauro, ilgo kūno jie yra arti žemės, todėl gali atsekti kvapus ir įlįsti į ankštus urvus.

Žmonės šimtmečiais formavo šunų evoliucijos istoriją ir savo ruožtu lėmė jų gyvenimo trukmę.

Kai kurie dirbtinio veisimo metodai gali sumažinti genetinę įvairovę ir sukelti didelių sveikatos problemų, pastebi K. McMillan. Užfiksuota beveik 700 paveldimų naminių šunų sutrikimų, įskaitant klubo sąnario displaziją, endokrininės sistemos ir kraujotakos sutrikimus.

„Veisimo etikos ir gerovės problemos tapo vienu svarbiausių šunų gerovės klausimų. Ir tai pasakytina ne tik apie Jungtinę Karalystę, bet ir apie visą pasaulį“, – teigia tyrėja.

K. McMillan tikisi, kad šis tyrimas padės būsimiems augintinių savininkams priimti pagrįstus sprendimus, kokias veisles priimti į savo gyvenimą, o dabartiniams šunų savininkams suteiks svarbios informacijos apie jų šunų senėjimo procesą.

Ilgaamžiškumas turi įtakos ne tik tam, kiek laiko praleisite rūpindamiesi savo augintiniu, bet ir rizikai, kad šuns gyvenime teks susidurti su didelėmis sveikatos problemomis, kurios gali brangiai kainuoti tiek finansiškai, tiek emociškai, rašo „Business Insider“.